Šilališkiai vis labiau baiminasi, kad rajono valdžios iniciatyva jau susitarta su komunalines paslaugas teikiančia įmone, jog rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą bus skaičiuojama pagal gyvenamąjį plotą.

Šį mokestį numatoma įvesti, tik pasibaigus Seimo rinkimams. Kalbama, kad toks mokestis iki rinkimų negali būti įvestas, nes valdžioje esančiam konservatorių bei socialdemokratų monolitui labai svarbu, kad į Seimą kandidatuojantis valdžios atstovas tokiu būdu „nesusigadintų reitingų". Mokestis nuo ploto, pasak valdančiųjų, „apgintų" paprastų žmonių interesus. Kita vertus, atrodo, jog kitos išeities Šilalės rajono valdžia neturi, nes ją vis labiau spaudžia rajono verslininkai, kurie yra suinteresuoti tokios rinkliavos įvedimu. Kalbama, jog tokį pažadą jie iš rajono valdžios jau yra gavę.

Prasidėjęs šildymo sezonas bei su tuo sutapęs vandens pabrangimas ir rajono valdžios primesti mistiniai „abonementiniai mokesčiai" už neva gerą vandens kokybę yra tik mažas gabalėlis pyrago, kurį Šilalės rajono valdžia jau riekia nuo eilinių  rajono žmonių. Paskaičiuota, jog įvairūs mokesčiai už gyvybiškai svarbias paslaugas sudaro beveik 60 proc. visų gyventojų gaunamų pajamų.
Ar pavyks Šilalės rajono valdžiai dar labiau prispausti eilinius šilališkius, įvedant logiškai nepamatuotą mokestį.
Apie šio mokesčio įvedimą pasiteiravome teisininko Remigijaus  Žemaitaičio,  kurio pagalbos sulaukė ne viena dešimtis rajono gyventojų.

„Mano nuomone, kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, visi asmenys už buitinių atliekų išvežimą privalo mokėti, o aplinkos teršėjai būti baudžiami. Žmonės turi teisę gyventi sveikoje aplinkoje. Bendrovėms, tvarkančioms atliekas, privaloma teisingai atlyginti. Tačiau negalima leisti, kad, prisidengiant kova už švarą ar dideliais kaštais, iš gyventojų būtų renkami neteisėti mokesčiai.

Nors valdžia  mokestį už šiukšles nuo ploto stengiasi įvesti tyliai, be visuomenės diskusijų, vis tik Šilalės rajono žmonės apie tai sužinojo ir ėmė reikšti nepasitenkinimą. Jau kelintą mėnesį sulaukiu gyventojų skambučių bei kvietimų susitikti su  bendruomenėmis, kad paaiškinčiau, kokios pasekmės gali būti, jei komunalinių atliekų mokestis bus įvestas nuo ploto. Pradėjus domėtis, ką Šilalės rajono savivaldybės valdininkai sugalvojo, paaiškėjo, jog taryba planuoja patvirtinti rinkliavą, kurios dydis priklausys ne nuo to, ar savininkas yra teršėjas ir kiek gausiai jis teršia, o nuo to, ar jis yra savininkas ir kokio dydžio nekilnojamo turto turi. Paprasčiau sakant, žmogus gali negyventi paveldėtoje ar pirktoje sodyboje arba name, tačiau mokėti mokestį už šiukšles privalės nuo turimų pastatų ploto. Kita vertus, jei asmuo ir teršia aplinką atliekomis, jam mokėti nereikės, jei jis nėra pastatų savininkas, o  jo statiniai nuosavybės teise nėra registruoti.

Jei Šilalės rajone būtų priimtas mokestis už šiukšlių išvežimą nuo ploto, tuomet du panašiomis sąlygomis gyvenantys žmonės mokėtų labai skirtingai: pavyzdžiui, vienas - 6 litus, kitas - 14 Lt per mėnesį.
Atrodo, jog kai kurių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai  neišvengs mokėjimo ir už juridinius asmenis, kurie naudojasi gyventojams skirtais konteineriais, nes savo paprasčiausiai neturi bei nesistengia jų įsigyti.
Štai Pajūryje vieno kambario bute gyvenanti Laima už šiukšlių išvežimą per mėnesį mokės apie 6 Lt, o jos vieniša kaimynė Genovaitė, gyvenanti dviejų kambarių bute, kas mėnesį sulauks apie 13,64 Lt sąskaitos už tą pačią paslaugą. Pensininkas, išvydęs tokią sąskaitą, nusimins, kad duonai skirtus pinigus teks atiduoti atliekų vežėjui. Bet jam dar pikčiau, jog į gyventojams skirtą konteinerį šiukšles meta tame pačiame name  įsikūrusios parduotuvės darbuotojai. Šie teršia gerokai daugiau nei viena gyvenanti Genovaitė, tačiau moka tiek pat. Kitas pavyzdys: bendrabučio tipo kambaryje gyvenanti 7 asmenų šeima už komunalines atliekas  mokės irgi apie 6 Lt, o ta pati Genovaitei - dvigubai daugiau. Akivaizdu, kad rajono valdžiai nesuvokiamos ES direktyvos, paremtos ir sveika logika,  kurios įtvirtina principą, kad už komunalines atliekas privalo mokėti atliekų teršėjas, t. y. žmogus, o ne plotas.

Jeigu savivaldybė nepersigalvos, o taryba priims tokį sprendimą, nuskriaustų žmonių Šilalės rajone atsiras šimtai. Jų skundais bus nukloti ne tik Seimo narių, bet ir savivaldybės valdininkų stalai. Aišku, bus ir tokių, kuriems mokestis sumažės (pavyzdžiui, viename kambarėlyje besiglaudžiančioms gausioms socialiai remtinoms šeimoms).
Net neabejoju, kad rajono valdžia mėgins visais įmanomais būdais įrodyti, jog rinkliava nuo ploto yra pats geriausias variantas. Su tuo būtų galima sutikti tik tokiu atveju, jei Šilalė būtų didmiestis, kurortas ar pramonės gamyklų pristatytas rajonas. Gi  išsivysčiusios  valstybės, tokios kaip Prancūzija ar Vokietija,  šitokių mokesčių netaiko ir niekada neplanavo.

Socialiai teisingiausias atsiskaitymas už komunalinių atliekų išvežimą būtų mokestis pagal faktą. Tačiau tam dar nėra pasirengusi nei visuomenė, nei valdžia. Rajono valdininkai privalėtų gerokai pasidarbuoti, jog būtų įmanoma patvirtinti mokestį už faktiškai sukauptą atliekų kiekį. Tam, be abejo, reikėtų valdžios nusiteikimo bei papildomų investicijų. Šilalėje iki šiol nėra sutvarkyta atliekų rūšiavimo sistema, šiam procesui įgyvendinti trūksta konteinerių, nėra patvirtintos komunalinių atliekų konteinerių išdėstymo schemos, neatskirti komunalinių atliekų srautai tarp fizinių bei juridinių asmenų, nėra vieningo komunalinių atliekų tvarkymo strateginio plano.
Mano manymu, reikėtų remtis kitų valstybių patirtimi ir mokestį už atliekas skaičiuoti pagal būste realiai gyvenančių ar šią vietą kaip gyvenamąją deklaruojančių žmonių skaičių. Tokia sistema  būtų socialiai teisingiausia bei teisėta.

Jei rajono valdžia priimtų sprendimą pagal turimo turto plotą, Šilalėje atliekų vežimas bei atsiskaitymo tvarka pakviptų kriminalu, o  atliekų išvežimą administruojančiai įmonei užsidegtų „žalia šviesa" lobti gyventojų sąskaita. Beje, pagal šiuo metu veikiančius atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus,  lyg tyčia palikta spragų, kad valdininkai galėtų juos interpretuoti savaip.

Panašu, kad rajono valdžiai terūpi tik besaikis pelno troškimas eilinių žmonių sąskaita. Tai patvirtina ir noras priiminėti šitokius sprendimus. Patvirtinus mokestį pagal plotą, išlaidos už komunalines paslaugas išaugtų apie 47 proc. Todėl tikiuosi, jog rajono žmonės bus aktyvūs ir neleis valdžiai apkrauti juos nepagrįstais mokesčiais",-  teigia R. Žemaitaitis.

Vanda RADAVIČIŪTĖ
Politinė reklama apmokėta iš partijos „Tvarka ir teisingumas" specialiosios rinkimų sąskaitos.