Pati vasaros pradžia. Žydi žolynai, mėlynuoja lubinai, kvepia pušų žiedai. Net lietus savotiškai malonus - nuplauna, atgaivina žalumas, o vėjo gūsiai atrodo taip, lyg mėgautųsi dangaus debesis gainiodami.
Kaip ir kasmet, minime tremčių ir kančių paženklintą birželio keturioliktąją. Oficialūs šios atmintinos datos pavadinimai tokie platūs, kad atrodo, lyg juose norėta sutalpinti visą mūsų Tautos istoriją.
