Almantas Petkus - partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas rinkimuose į LR Seimą Telšių vienmandatėje rinkimų apygardoje.

32-jų metų telšietis, baigęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto transporto ekonomikos ir vadybos inžinerijos studijas. Nuo 2007 metų dirba Telšių rajono savivaldybės meru, dalyvauja visuomeninėje veikloje - yra Telšių rajono jaunimo reikalų tarybos narys.

Kodėl pasirinkote partiją Tvarka ir teisingumas?

Tuo metu, kai įstojau į šią partiją, jau buvo akivaizdžios vadinamųjų tradicinių partijų susidvejinimo tendencijos - kalbos ėmė skirtis nuo darbų. Supratau, kad tik partija „Tvarka ir teisingumas" gali atsiriboti nuo tų jėgų, kurios politiką naudoja kaip įrankį vien savo interesams. Maniau ir manau, kad ši partija turi daug pozityvios energijos ir į nomenklatūrinę stagnaciją grimztančiai mūsų valstybei siūlo esmines permainas.

Kaip prisistatysite savo rinkėjams?

Prisistatysiu prasmingai. Aš turiu įtikinti Telšių rajono žmones, kad mes sugebame dirbti, turime sumanymų ir valios kurti pažangesnį rajoną. Aš, kaip meras, prisistatydamas rinkėjams, ketinu parodyti savo veiklą ir sugebėjimus - kas padaryta, įgyvendinant savivaldybių tarybų rinkimams pateiktą programą. Manau, rinkėjams būtina atskleisti kas trukdo, kad jų gyvenimas būtų gražesnis ir saugesnis. Žinoma, susitiksiu su rajono žmonėmis ir jiems pateiksiu savo, kaip mero, veiklos ataskaitą, vėliau - kaip kandidato į LR Seimą idėjas. Rengiu specialų rinkimams skirtą leidinį.

Apibūdinkite savo, kaip kandidato, konkurencingumą. Esate jaunimo atstovas - kodėl rinkėjai turi pasitikėti būtent Jumis?

Politiką suvokiu kaip kūrybą. Mes norime sukurti pažangesnę ne tik politiką, bet ir valstybę.  Aš sieksiu, kad būtų kuo didesnės galimybės išsaugoti veiksmų ir tikslų vienybę, bet turime dirbti visi - ir bendrapartiečiai Tarybos nariai, ir partijos skyrius. Rajone mes esame labai gerai matomi, o rajonų valdžios galios neretai sureikšminamos. Jei sugebėsime rinkėjams paaiškinti, kad mes norime siekti to, ko ir jie, jei mokėsime įtaigiai atskleisti trukdančias kliūtis, manau, žmonės patikės mumis ir rems. Ketinu konkrečiais pavyzdžiais kalbėti apie tai, kas svarbu mano rajono žmonėms.  Pirmiausia, jie nori matyti permainas savo kaime, miestelyje, mieste. Mes irgi norime, kad greičiau ir kokybiškiau keistųsi mūsų žmonių gyvenamoji aplinka, tiek visuomeninis, tiek ir privatus sektorius. Idėjų ir veiksmų suderinamumas rodo, kad esame solidarūs su visuomene ir džiaugsme, ir varge.

Labai gerai suprantu, kad mes, t.y. bendrapartiečiai ir koalicijos partneriai, kurie vadovaujame rajonui, turime būti itin dėmesingi ir jautrūs žmonių problemoms, kad nebūtų neigiamo kontrasto tarp veiklos ir mūsų partijos pavadinimo. Būtina suvokti, jog partijos pavadinimas yra ne tuščia deklaracija, o mūsų tikslus nusakantis itin svarbių vertybių ženklas.

Kaip rajono politikas esu tvirtai įsitikinęs, kad mažesni miestai ir rajonai nelabai rūpi centrinei valdžiai. Jai mūsų problemos atrodo tarsi smiltelės, į kurias neverta kreipti dėmesio, nes pirmiausia, anot jos, reikia tvarkyti valstybės masto problemas. Gaila, bet tai daryti jai irgi nesiseka. Manau, kad turi būti kitokia kryptis - pradėti nuo mažesnių dalykų ir palaipsniui kopti aukštyn. Žmonės greičiau susigrąžintų pasitikėjimą valdžia, jei juos įtrauktume į seniūnijų, rajono reikalų tvarkymą. Vadinasi, reikalinga principinė savivaldos reforma.

Mes turime daug entuziazmo, bet, kaip minėjau,  nedideles galimybes. Manau, kitaip reikėtų orientuoti valstybės investicinę politiką, nedelsiant šalinti biurokratinius trukdžius, dėl kurių delsiama panaudoti  Europos Sąjungos paramą bei valstybės investicijas.

Kokias pagrindines problemas, aktualias visai Lietuvai, matote savo apygardoje? Kaip ketinate jas spręsti?

Esame pernelyg arti daugybės krizių. Gali nebelikti kam mokyti vaikus, gydyti žmones, silpsta noras dirbti net valstybės tarnyboje, policijoje ir pan. Į akis krenta valdžios veiksmų prieštaringumas, skirtumai tarp labai gerai ir vidutiniškai, o juo labiau, skurdžiai gyvenančių žmonių. Apmaudu, kad nemaža dalis šiandieninių politikų savo galias ir galimybes naudoja asmeniniams poreikiams, demonstruoja atvirą cinizmą. Kaip visa tai pakeisti? Būtina, kaip jau minėjau, pradėti nuo mažesnių dalykų - sukurti tikrą savivaldą, kuri pažadintų žmonių pilietiškumą. Jei to nebus padaryta, bendruomeninis judėjimas miesteliuose apmirs ir žmonės panirs į apatiją.

Politikai ir valdininkai niekada nebus suinteresuoti būti arčiau žmonių, jei mes neskatinsime bendruomenių jaustis ne prašytojomis, o pilnateisėmis savo miestelių ir rajonų šeimininkėmis. Būtent reiklios bendruomenės gali priversti politikus bei valdininkus, nebeturint kitos išeities, susidraugauti su visuomene,  kartu dirbti, suvokiant, kad tikslai yra bendri.

Keisti reikia ir rinkimų tvarką, panaikinant balsavimą pagal sąrašus. Jei LR Seimo, savivaldybių tarybų nariai bus renkami tiesiogiai, jie privalės įgyti autoritetą visuomenės akyse. 

Turiu pripažinti, kad, dirbdamas meru, susiduriu su kai kurių politikų ir valdininkų mąstymo sustabarėjimu, subiurokratėjimu. Blogiausia, kai valstybės institucija suvokiama lyg asmeniškai besitvarkanti kontora, nenorinti įsileisti naujų idėjų ir pasiūlymus vertinanti vos ne kaip intervenciją į valdininkišką erdvę. Efektyvaus bendravimo su visuomene stoka pakerta ne vieno politiko ar valdininko autoritetą, nors jie dažniausiai jaučiasi teisūs. Tuo tarpu žmonės dėl vieno ar kito valdininko arogancijos susvetimėjimu kaltina visą valdžią.

Regioninė politika - kiek ji šiandien svarbi Lietuvai? Ko reikėtų, kad mūsų kaimas išliktų ir stiprėtų?

Aš pritariu regionų, kaip etnografinių ir administracinių valstybės vienetų, steigimui tik tokiu atveju, jei bus renkamos regionų tarybos ir joms bus suteikta galimybė disponuoti finansiniais ištekliais. Steigti vyriausybei pavaldžių regionų administracijas nėra prasmės.

Norint, kad išliktų kaimai, miesteliai ir rajonų miestai, būtina juose sukurti patogias, saugias ir jaukias gyvenimo sąlygas. Telšių rajone į tai mes ir orientuojamės. Investicijos skiriamos ne vien miestui - dirbama ir visuose miesteliuose bei kaimuose. Tačiau  būtinų darbų mastai kur kas didesni nei galimybės. Mes labai pasigendame tokio Europos Sąjungos paramos skirstymo, kuris realiai mažintų valstybėje ekonominius, socialinius ir viešosios infrastruktūros skirtumus.

Jūsų manymu, ko reikia, kad žmonės Lietuvoje šiandien gyventų saugiai ir pasiturinčiai - tai ir partijos programinių nuostatų dalis. Kaip ketinate tai pasiekti?

Gyvename taip kaip gyvename dėl daugelio priežasčių. „Prichvatizavimai" jau atėmė iš mūsų istorinę galimybę būti aukštesniame valstybės raidos lygmenyje. Nerangus biurokratinis aparatas, suvaržymai kliudo ne vien verslui, bet ir piliečių iniciatyvoms. Dėl tos pačios priežasties, manau, Lietuvoje neefektyviai panaudojami  ir finansiniai ištekliai.

Man didelį nerimą kelia verslo koncentravimas į stambias kompanijas. Prekybos centrai jau veržiasi į miestelius, smulkesnės statybos įmonės jaučiasi bejėgės, beje, kaip ir visas smulkus ir vidutinis verslas, neturintis galimybių, švelniai tariant, Seime ir Vyriausybėje užsiimti lobizmu.

Jūsų politinis "credo"?

Ką gali padaryti tuoj, niekad nedaryk rytoj. O jeigu yra būdas padaryti geriau - atrask jį.

Irena Vasiliauskienė