Seimo rinkimų programa 2016

LIETUVA. ČIA MŪSŲ NAMAI        

Lietuvių tautos likimas yra svarbiausias mūsų rūpestis.

Tai, ką ir kaip padarysime šiandien ir rytoj, bus svarbu po metų ir dešimtmečių.

Tautai. Tėvynei. Jos žmogui.

Lietuvai, 2018 metais minėsiančiai savo nepriklausomybės šimtmetį.

Kartu siekime didesnės tautos vienybės. Apsaugokime Lietuvos valstybės idealus ir vertybes, kurie yra savitas, unikalus mūsų paveldas. Mūsų valstybės ir tautos stiprybės šaltinis, suteikiantis tai valstybei gyvybės versmę.

Kartu suburkime šviesiausius šalies protus bei pilietines pajėgas kilniam darbui tautos labui.

Tautą suvienyti gali tik tikrai nepriklausoma, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, socialiai jautri ir solidari, teisingumu bei žmogiškumu grindžiama politika. Valstybės atstovai, mylintys, vertinantys, išklausantys bei suprantantys kiekvieną jos žmogų.

Kiekvieno susipratusio lietuvio ir piliečio pareiga - stiprinti Lietuvos politinį, ekonominį bei kultūrinį saugumą, kelti tautos intelektualines galias.

Esame nuoširdūs, sakydami, kad tik tardamiesi su tauta, Tėvynėje užtikrinsime geriausias sąlygas žmogui tobulėti, kurti asmeninę gerovę, siekti bendrumo pilnatvės, puoselėti kūrybiškumą bei ugdyti savo gebėjimus.

Šiandien kiekvienas privalome prisidėti prie demokratijos sėkmės, ekonominės ir socialinės valstybės pažangos.

Mes kaip valstybė turime pamatinius vertybinius pagrindus, kurie įprasmina jos ateitį tautų Europoje.

Mes sugebėsime Lietuvoje įtvirtinti nedalomą pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių žmogaus teisių visumą. Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės negali būti įgyvendintos be solidarios visuomenės.

Kartu kurkime tokią Lietuvą, kokia didžiuotųsi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis.

Lietuva – nacionalinė valstybė, kurioje įtvirtinta parlamentinė demokratija, klesti tautiškumas, kuriama sąžininga, dora ir laiminga visuomenė, puoselėjanti pilietiškumą, moralines vertybes ir atvirumą pažangai.

Čia kiekvienam bus įgyvendinta teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties. Būtent šiame kontekste valstybė plėtos dialogą su katalikų, protestantų, stačiatikių bei kitomis tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, nustatant naujus prioritetus bei uždavinius.

Žmogus turės galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimui. Valstybėje bus įgyvendinta teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties.

Šeima yra pagrindinė socialinė institucija, todėl jos saugojimas bei vientisumo išlaikymas yra ne tik asmens reikalas, bet ir bendruomenės, valstybės, pagrindinių jos institucijų rūpestis.

Svarbiausiais tikslais laikome ir kviečiame susitelkti dėl:

  • Valstybės suvereniteto gynimo, neiškreiptų tiesioginės bei atstovaujamosios demokratijos principų įgyvendinimo.
  • Moralinio atgimimo ir gimtosios kultūros skatinimo bei veiksmingos šeimos politikos formavimo.
  • Tvarkos ir tarnystės darnos valstybės tarnyboje sukūrimo, savivaldos pamato bei bendruomenių vaidmens stiprinimo.
  • Tautos kultūros bei papročių, jos savitumo išsaugojimo bei nacionalinės švietimo koncepcijos puoselėjimo.
  • Teisės viršenybės ir teisinės valstybės atkūrimo, žmogaus teisių kaip nedalomos visumos įtvirtinimo.
  • Teisingų mokesčių, atlyginimų ir pensijų sistemos įvedimo.
  • Nacionalinės pramonės ir inovacijų skatinimo, šeimos verslo bei ūkininkavimo tradicijų atgimimo.
  • Esminio lūžio emigracijos politikoje ir emigrantų sugrįžimo į Tėvynę skatinimo.

 

SIEKIAI IR SIŪLYMAI  LIETUVOS PROGRAMAI (2017 – 2020)

VALSTYBĖS VALDYMAS, SAVIVALDA, VISUOMENĖS INTERESŲ ATSTOVAVIMAS

Problemos:

De jure nepakankamos Prezidento institucijos galios; atotrūkis tarp centrinių valdžios institucijų ir savivaldos; atotrūkis tarp valdžios institucijų ir piliečių; valdžios ir jos sprendimų centralizavimas; kolektyvinės atsakomybės dominavimas sudaro prielaidas nereikalauti asmeninės politikų ir tarnautojų atsakomybės; pagal gyventojų skaičių yra per didelis Seimo narių skaičius; korupcinių susitarimų galimybės ir praktika; institucijų ir atskirų politikų diktatas prieš teisės viršenybės principą.

Sprendimai:

Teisės aktų numatyta tvarka sustiprinsime Prezidento institucijos galias.

Seimo narių skaičių nuo 141 sumažinsime iki 71. 

Įteisinsime Lietuvoje penkis administracinius regionus: Aukštaitija, Žemaitija, Dainava, Sūduva, Mažoji Lietuva.

Įteisinsime tiesioginius vietinių institucijų vadovų: policijos komisarų, apylinkių ir apygardų teismų pirmininkų, prokurorų skyrimą. Jie bus skiriami tik esant gyventojų pritarimui.

Referendumui sušaukti reikalingų iniciatorių skaičių sumažinsime iki 100 tūkstančių.

Valstybės ir savivaldybių valdymo aparatą sumažinsime proporcingai pagal gyventojų skaičių administraciniuose vienetuose.

Peržiūrėsime ministerijų funkcijas ir dalį jų perduosime savivaldybėms.

Atstovaujamosios demokratijos principus pakeisime tiesioginės demokratijos principais:

Seimo ir savivaldybių tarybų nariai bus renkami tiesiogiai tik vienmandatėse rinkimų apygardose ir apylinkėse.

Gyventojai tiesiogiai rinks seniūnus.

Įvesime elektroninį balsavimą internetu įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose.

Mokesčių sistema bus pertvarkyta taip, kad savivaldybėse bus įteisinti municipaliniai mokesčiai. Tai bus padaryta ne didinant mokestinę bazę, bet perskirstant mokesčių proporcijas.

Padidinsime savivaldybių savarankiškumą tvarkant žemę, ekonominę infrastruktūrą ir būstą. Suteiksime teisę disponuoti laisva valstybine žeme, tvarkyti ir prižiūrėti ir tiesti rajoninės reikšmės kelius (perduodant ir atitinkamą Kelių priežiūros programos dalį), kartu su privačiais investuotojais plėtosime komunalinio būsto programas (kvartalinė renovacija, įvairių tipų ir paskirčių būstų pritaikymas jaunoms šeimoms, specialistams, socialinėms reikmėms, komercinei nuomai).

TEISINGUMO STIPRINIMAS

Problemos:

Įstatymų Lietuvoje pakanka, bet trūksta noro jų laikytis ir juos vykdyti. Teisingumas mūsų šalyje tapo pasirinktinis: vieniems įstatymai galioja, kitiems tie patys įstatymai – ne. Panaikinsime tokią praktiką.  Politikai turi pakankamai galimybių įtakoti teisėsaugą. Policijos finansavimas nepakankamas pagal jai patikėtas funkcijas.

Sprendimai:

Įteisinsime teisėjų, prokurorų ir vyriausiųjų policijos komisarų skyrimo tvarką, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę.

Teismuose kaip būtiną demokratijos institutą, nagrinėjant sudėtingas ir visuomeninę reikšmę turinčias baudžiamąsias bylas, įtvirtinsime prisiekusiųjų instituciją.

Griežtinsime bausmes už pasikėsinimą į žmogaus gyvybę ir turtą.

Prie savivaldybių tarybų įsteigsime nepriklausomas institucijas – Piliečių skundų nagrinėjimo komisijas.

Sudarysime prielaidas į Konstitucinį Teismą dėl jo pažeistų teisių kreiptis kiekvienam šalies piliečiui.

Nutrauksime policijos nuovadų uždarymo procesą. Parengsime detalų rizikos vietų Lietuvoje žemėlapį, pagal kurį, suderinus su vietos savivaldos administraciniais vienetais, bus paskirstomi policijos ištekliai.

 Policijos pareigūnams ir ugniagesiams užtikrinsime pilną viršvalandžių kompensavimą.

Stiprinsime Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą. Užtikrinsime tinkamą jų kontrolę, apribosime galimybes  asmenims  ar kroviniams nelegaliai patekti į šalį.

Pasisakome už šalies piliečių nuosavybės bei asmens privatumo apsaugą, prieš nepagrįstą privačių pokalbių pasiklausymą ir kitus neteisėtus veiksmus prieš asmenį.

VERSLO INICIATYVOS IR TEISINGAS UŽDARBIS

Problemos:

Šalyje formuojasi aplinka, kurioje nevertinama individuali iniciatyva, vis rečiau imamasi savo verslo, įsigali tik labai stambūs ir monopolijas bei oligopolijas kuriantys dariniai; valstybė išnaudoja verslą ir darbdavius, o šie atsigriebia darbuotojų sąskaita; sąžiningas darbas nesukuria prielaidų normaliam pragyvenimui; nekonkurencingi mokesčiai valstybei kuria šešėlį; oficialiai išmokamas minimalus atlyginimas kone kas penktam dirbančiajam yra žeminantis dalykas. 

Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Darbdavys už darbo vietą sumoka apie 60 procentų mokesčių nuo uždarbio, kai ES valstybėse tai sudaro iki 45 procentų.

Verslas privalo pelno mokestį, kaip ir PVM, sumokėti valstybei per nustatytą laiką, nepaisant to, kad pirkėjai dar neatsiskaitę.

Sprendimai:

Sąžiningai ir gerai dirbančiam žmogui valstybė garantuos teisingą, normalų, garbės ir orumo nežeminantį minimalų uždarbį. Pasieksime, kad minimalus atlyginimas priklausytų nuo vidutinio šalies atlyginimo ir sudarytų ne mažiau kaip 777 eurus, o vidutinis atlyginimas pasiektų  999 eurus. 

Mokestinės prievolės smulkiam verslui bus sumažintos siekiant įgyvendinti principą paprasčiau ir greičiau.

Vienas fiksuotas mokestis smulkiam verslui, jei gaunamos pajamos per metus neviršija PVM mokėtojo ribos.

Verslo liudijimų išdavimas iš karto, suteikiant galimybę verslą vykdyti nemokant mokesčių iš anksto, o mokėjimą atidedant po pajamų uždirbimo.

Smulkaus verslo apmokestinimas – tik gavus įplaukas. Verslas, kurio metinės pajamos neviršija 60 000 eurų, pelno mokestį, kaip  ir PVM, galės mokėti tik gavus pinigus, neatsižvelgiant į tai, kada išrašyta sąskaita. 

Skatinsime darbdavius mokėti didesnį nei minimalų darbo užmokestį, kompensuojant dalį įmokų SODRAI iš valstybės biudžeto, kai darbo užmokestis viršija 1 minimalų darbo užmokestį (iki 2 minimalių darbo užmokesčio dydžių ar gaunant mažas pajamas). Taip mažinant šešėlį mažesne darbdavių mokestine našta, būtų užtikrintos didesnės darbuotojų pajamos bei socialinės garantijos.

Suteiksime daugiau  savarankiškumo savivaldybėms suteikiant teisę pačioms rinkti ir nustatyti su veikla savivaldybėse susijusių rinkliavų dydžius, kurias šiuo metu nustato valstybė. Taip bus paskatinta pačių savivaldybių iniciatyva padidinti pajamas.

 Didinant užimtumą ir mažinant nedarbą, parengsime ir įteisinsime vietinių įmonių skatinimo sąlygas, joms dalyvaujant savų probleminių savivaldybių viešuosiuose konkursuose.

Sukursime teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų šalies piliečių dalyvavimą valstybinių įmonių, tokių, kaip  „Klaipėdos jūrų uostas“, „Lietuvos paštas“, „Lietuvos geležinkeliai“ , valstybinis komercinis bankas „Vytis“ ir pan. kapitale bei valdyme.

Kiekvienoje seniūnijoje įsteigsime vidutiniškai po 100 naujų darbo vietų.  Tai 55 tūkstančiai darbo vietų 550 seniūnijų.

VALSTYBĖS FINANSAI IR VISUOMENĖS MOKESČIAI

Problemos:

Valstybės finansuose trūksta tvarkos ir noro gyventi pagal pajamas ir planuoti, kaip jas didinti.

Gyventojų pajamų mokesčio sistema Lietuvoje šiandien labiausiai turėtų būti orientuota ne į biudžeto surinkimą, bet į ekonomikos skatinimą, esamų darbo vietų išsaugojimą ir naujų kūrimą, socialinės atskirties mažinimą, kvalifikuotos darbo jėgos išlaikymą.

Lietuvos gyventojų apmokestinimo sistemai būdingas ekonominiu atžvilgiu atsilikusios šalies bruožas, kurioje biudžeto pajamos pagrįstos vartojimo mokesčiais. Mūsų šalies biudžete pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukos į biudžetą sudaro 2.854.416  mljr.eurų ( 50 proc.), akcizų mokesčiai –1.146.29 mljr.eurų, (17 proc.),  o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – tik 387.822 mln. (apie 15 proc.). Tai - 2015 m. duomenys. Išsivysčiusių valstybių biudžetų pajamose dominuoja įplaukos iš progresinio gyventojų pajamų mokesčio.

Lietuvoje pagrindinė mokestinė našta užkrauta mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kurie vien tik maisto produktams, apmokestinamiems 21 proc. tarifu, išleidžia kone pusę savo pajamų, kai daugumoje ES šalių maisto produktams taikomi gerokai mažesni lengvatiniai tarifai.

Sprendimai:

Gerokai sumažinsime valstybės išlaidas ir subalansuosime valstybės finansus, tačiau fiskalinės politikos griežtinimas jokiu būdu nebus vykdomas socialiai remtinų žmonių sąskaita.

Pasieksime, kad pagal mokesčių paprastumą, skaidrumą ir stabilumą Lietuvą taptų viena patraukliausių šalių investicijoms vietos ir užsienio verslui ir patektų į palankiausių šalių dešimtuką.           

Subalansuosime darbo ir kapitalo mokesčius ir įvesime aiškią, paprastą verslo apmokestinimo sistemą, skatinančią mokesčius sumokėti, o ne juos slėpti.

Savivaldos savarankiškumą garantuos municipaliniai mokesčiai.

Įvesime progresinius mokesčius pagal formulę 5-20-35.

Iki 15 tūkstančių eurų metines pajamas  „į  rankas“ gaunantiems asmenims GPM būtų tik 5 procentai, nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų – 20 procentų, o didesnėms pajamoms – 35 procentai.

Mūsų pasiūlytas mokesčių sistemos modelis būtų gerokai socialiai teisingesnis. Be to, jis iš tiesų pasitarnautų pajamų augimui mažiausiai uždirbančiam sluoksniui. Savo ruožtu, vartojimas skatintų ekonomiką.

Įsteigsime valstybės valdomą valstybės ar mišraus kapitalo Tautos Banką „Vytis“, į kurį būtų perkeltos visos valstybės, savivaldybių ir kitų iš šalies mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų sąskaitos. Veikdamas Lietuvos rinkoje, Bankas sudarytų konkurenciją, nuslopintų susiklosčiusias oligopolines užsienio bankų tendencijas, dėl ko sumažėtų paslaugų įkainiai.

Siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir skatinant vidaus investicijas, remiantis geriausiais pasaulio valstybių pavyzdžiais, teisinę bazę ir ekonomikos valdymo struktūrą sutvarkysime taip, kad Lietuva patektų į laisviausių pasaulio ekonomikų dešimtuką. 

Užtikrinsime, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, ypač ekonomikos ir finansų srityje, būtų kuo mažiau kaitaliojami.

Suteiksime daugiau savarankiškumo savivaldybėms suteikiant teisę pačioms rinkti ir nustatyti su veikla savivaldybėse susijusių rinkliavų dydžius, kurias šiuo metu nustato valstybė. Taip bus skatinamas pačių savivaldybių pajamų didinimas savo reikmėms.

Jokių naujų mokesčių automobiliams ar nekilnojamajam turtui.

Iki 20 procentų apribosime būtiniausių maisto produktų antkainio taikymą mažmeninėje produktų prekyboje bei vaistams.

Įvesime iki 5 procentų apyvartos dydžio solidarumo mokestį daugiau kaip 100 milijonų eurų per metus apyvartą turintiems mažmeninės prekybos centrams ir komerciniams bankams.

Atsiskaitymo terminai tarp prekybininkų ir perdirbėjų nebus ilgesni kaip 60 dienų.

Pasisakome prieš bankų siekius vis labiau apmokestinti mokėjimo kortelių savininkus, ketinimus riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

ENERGETIKA

Problemos:

Energetikos problemos mūsų šalyje buvo ir liko per daug politizuotos. Nepaisant įgyvendintų projektų, šalies energetika gali būti pažeidžiama ir valdoma iš užsienio valstybių.

Kai kurie sprendimai yra ekonomiškai nepasiteisinę, o kiti sprendimai (pvz., dėl Visagino AE statybos apsisprendimo) yra vilkinami.

PVM centralizuotai šilumai ir necentralizuotai gaminamai šilumai skiriasi 12 procentų. Tai socialiai neteisinga.

Valstybėje neskatinama atsinaujinančios energijos gamyba ir jos vartojimas.

Šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo, tvirtinimo ir vykdymo kontrolės funkcijos yra vienos institucijos rankose.

Sprendimai:

Valstybė imsis iniciatyvos ir garantuos, sutvarkant supirkimo kainas, atsinaujinančios  energetikos (vėjo, vandens, biomasės energetikos, geoterminio šildymo) gamybą bei tiekimą šalies gyventojams, ja keičiant brangų įvežtinį kurą.

Skatinsime elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių statant vėjo elektrines, mažas hidroelektrines ir vietinį kurą naudojančias termofikacines elektrines.

Siekiant mažinti šilumos kainas, pertvarkysime esamas katilines, skirtas šilumos gamybai, pritaikant jas deginti vietinį kurą (medieną, šiaudus, durpes, biodujas ir kt.), skatinti realią kuro rūšių ir šilumos gamybos būdų konkurenciją, kuri sumažintų brangaus kuro importą.

Mažinsime šilumos nuostolius perdavimo tinkluose, keičiant susidėvėjusius vamzdynus ir izoliaciją. Bus pakeista 500 km senų vamzdynų ir įrengta 50 km naujų.

Uždrausime šilumos tiekimo įmones kontroliuojančioms institucijoms šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teises perduoti ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu, o išnuomotą šilumos ūkį sugrąžinsime į savivaldybių rankas.

Įstatymais įtvirtinsime, kad valstybėje ne mažiau kaip 50 procentų šilumos gamybos pajėgumų priklausytų valstybei.

Apribosime Kainų komisijos sprendimus vienašališkai nustatyti šilumos kainas.

Panaikinsime apskaitos prietaisų patikrų monopolį, neleisime jų atlikti paslaugų tiekėjams ir su jais susijusioms įmonėms.

Atskirsime šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo, tvirtinimo ir vykdymo kontrolės funkcijas. Jos bus paskirstytos skirtingoms, tarpusavyje nesusijusioms ir nepavaldžioms institucijoms.

Plėtosime ir toliau stiprinsime valstybinę daugiabučių namų ir visuomeninės paskirties  pastatų renovacijos programą. Per ketverius metus bus atnaujinta 4000 daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų.

9 procentų lengvatinį PVM taikysime ne tik centralizuotai tiekiamai šilumai, bet ir visai šilumos energijos gamybai individualiuose namų ūkiuose.

LIETUVYBĖ IR PATRIOTIŠKUMAS

Problemos:

Globalizacijos procesai naikina valstybių savarankiškumą, niveliuoja tautas. Nacionaliniai ir tautiniai siekiai vertinami neigiamai, traktuojami kaip kraštutinis nacionalizmas.

Šalyje propaguojama Europos Sąjungos federalizacijos idėja, skatinamos lietuvių kultūrai svetimos tradicijos.

Sprendimai:

Sukursime ir įgyvendinsime valstybės finansuojamas etnografinių šalies regionų stiprinimo programas.

Sustiprinsime kitų tautų atstovų, gyvenančių Lietuvoje, pilietinę integraciją, puoselėjant ir jų tautinę kultūrą.

Sustiprinsime Lietuvos istorijos, jos kultūros asmenybių populiarinimo veiklą.

Valstybė finansiškai rems visus žmones, organizacijas bei bendruomenes, kurios saugo, puoselėja ir propaguoja tradicinį Lietuvos gyvenimo būdą, jos kultūrą bei tradicijas ir papročius. 

Sieksime, kad lietuvių kalba, kaip nacionalinės vienybės ir tautų, gyvenančių Lietuvoje, integracijos pagrindas, būtų gerbimą bei propaguojama.

Diena Lietuvos Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse, kariuomenėje, mokyklose ir universitetuose prasidės Lietuvos himnu.

Užtikrinsime, kad Lietuvos ginkluotąsias pajėgas kartu su rezervu ir savanoriais sudarytų ne mažiau kaip 1 procentas šalies gyventojų, būtų pakankamai ištekliai kariuomenei, kad mūsų šalis ir jos žmonės galėtų gyventi saugiai ir būtų laisvi.

 

EMIGRACIJA IR IMIGRACIJA

Problemos:

Valstybės ekonominė ir socialinė politika neskatina grįžti emigravusių lietuvių bei sudaro prielaidas emigracijos mastams augti.

ES kvotų politika ir aktyvus jos vykdymas Lietuvoje sudaro prielaidas saugumo valstybėje mažėjimui, galimų nacionalinių konfliktų židinių atsiradimą.

Sprendimai:

Sieksime su ES persiderėti dėl Lietuvai nustatytos migrantų priėmimo kvotos.

Nesutiksime su naujomis kvotomis ar bet kokiomis kitomis migrantų perskirstymo programomis.

Pritarsime tik tokiai prieglobsčio sistemai, kuri prieglobsčio prašytojus apsimetėlius ir ekonominius migrantus išsiųs atgal. Lietuva padės tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurie tikrai yra persekiojami.

Atvykusių imigrantų reikalausime viešumoje laikytis visų šalies įstatymų, vietos taisyklių, praktikos ir papročių.

 Kiekvienas migrantas, kuris atsisako mokytis lietuvių kalbos, nepaiso šalies įstatymų arba neužsidirba pragyvenimui, privalo pats palikti Lietuvą.

Nemokamai, bet be teisės perleisti kitiems, panaudai su galimybe vėliau išsipirkti suteiksime valstybės žemės ūkio paskirties žemę tiems, kurie imtų ją dirbti ir statytųsi gyvenamąjį būstą.

„Atgal į Tėvynę“ programoje numatysime finansines paskatas grįžtantiems iš emigracijos – po 5 tūkstančius eurų.

ŠEIMA, MOTINYSTĖ IR TĖVYSTĖ

Problemos:

Prastėjanti demografinė situacija ir mažėjantis gimstamumas. Atsainus valstybės požiūris į motinystę, motinas ir tėvus bei vaikystę. Pakankamų priežiūros bei rūpesčio vaikais sąlygų nesudarymas tėvams; Vaikų gimstamumo neskatinanti valstybės politika. Šiandien yra iškilęs realus pavojus mūsų šeimos ateičiai.

Sprendimai:

Vienkartinė vaiko gimimo pašalpa sudarys 5 tūkstančius eurų. Kiekvienam vaikui per mėnesį iki 18 metų bus mokami „vaiko“ pinigai, kurie sudarys 100 eurų.

Tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms bus taikomas lengvatinis 10 proc. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Motinystės (tėvystės) išmoką valstybė garantuos 3 metus tokiomis proporcijomis: pirmaisiais metais – 100 proc., antraisiais – 70 proc., trečiaisiais – 50 proc. atlyginimo.

Įdiegsime ir įgyvendinsime pirmojo būsto įsigijimo programą jaunoms šeimoms, suteikiant lengvatines jo kreditavimo sąlygas.

Valstybės šimtmečiui pastatysime 100 naujų daugiabučių jaunoms šeimoms.

Tėvai, kurie turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų, neįgalų vaiką, gaus papildomas septynias dienas kasmetinių mokamų atostogų.

Valstybės lėšomis finansuosime mažas pajamas (mažiau kaip 60% nuo vidutinių mėnesio pajamų

Tėvai galės turėti lankstesnį darbo grafiką, t.y., dirbti trumpiau (ne tuo pačiu dienos metu) pasibaigus motinystės ar tėvystės atostogoms, iki vaikui sukaks 7 metai.

Įtvirtinsime nacionalinėje teisėje socialinių bei ekonominių šeimos garantijų sistemą.

Valstybė garantuos, jog vaikų ir jaunimo ugdymo bei švietimo sistema būtų grindžiama krikščioniškosios kultūros tradicija.  

Įtvirtinsime vieningą minimalių pajamų kriterijų vienam asmeniui – bet kuri išmoka pajamų neturinčiam asmeniui sudarys ne mažiau kaip 200 eurų.

Šeima yra pagrindinė socialinė institucija, todėl jos saugojimas bei vientisumo išlaikymas bus ne tik asmens ar bendruomenės reikalas, bet ir valstybės institucijų pareiga.

Užkirsime kelią „gender“ ideologijos plėtimuisi, stiprinsime šeimas, ginsime tėvystę ir parodysime ypatingą motinos vaidmenį. Bus skatinama pagarbą motinystei, kuri turi būti laikoma ne našta, o įvertinimu ir privilegija. Didinsime ir tėvystės prestižą, pabrėšime daugiavaikės šeimos vaidmenį.

MOKYKLA, UNIVERSITETAI, KOLEGIJOS IR IŠSILAVINIMAS

Problemos:

Egzaminų eksperimentai pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose, kurie kasmet kelia stresą; universitetų programų didėjimas, pačių universitetų ir kolegijų pasirengimo ir studentų parengimo kokybės klausimas; ugdymo sistemos formalizavimas, popamokinės veiklos formalus organizavimas bei nepakankamas jos finansavimas; neracionalus ugdymo įstaigų patalpų panaudojimas; švietimo dokumentacijos perteklius; mikroklimato ugdymo įstaigose situacija ir vaikų auklėjimo galimybių disproporcija dėl teisinių suvaržymų; patyčių prieš vaikus ir prieš mokytojus problematika; profesinio mokymo problematika.

Europos Komisijos parengtoje Lietuvos ataskaitoje 2016 m. išskiriamos šios pagrindinės švietimo problemos:

  • Prasti mokymosi rezultatai (mokinių pagrindiniai gebėjimai: skaitymas, matematika);
  • Neužtikrinama aukšta mokymo kokybė (mokytojai);
  • Nedidelis dalyvavimas ankstyvajame ugdyme;
  • Darbo jėgos kokybės gerinimas – nedidelis profesinio rengimo ir mokymo programų derėjimas su darbo rinkos poreikiais;
  • Nedidelis suaugusiųjų dalyvavimas švietime

Taip pat išskiriamos šios pagrindinės aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų bei inovacijų sričių problemos:

  • Aukštojo mokslo kokybės ir inovacijų rezultatų trūkumai;
  • Mokslo ir studijų institucijų neveiksmingas išteklių naudojimas;
  • Mokslo ir studijų institucijoms trūksta aiškių paskatų kurti inovacijas ir bendradarbiauti su įmonėmis
  • Neadekvati ir suskaidyta mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir prasta valdymo sistema, nes atsakomybę dalinasi dvi ministerijos

Menki įmonių inovacijų įsisavinimo gebėjimai, trūksta su inovacijų paklausa susijusių priemonių; valstybėje akcentuojamos moksliniais tyrimais grįstos inovacijos, nors mokslinių tyrimų vykdytojų skaičius yra ribotas.

Sprendimai:

Atsigręšime į tautinės mokyklos koncepciją, kuriant valstybės pasididžiavimu ir patriotizmu pagrįstas programas.

Diena mokykloje bus pradedama Lietuvos himnu.

Reformuosime šalies universitetus ir kolegijas, sukuriant savarankiškas, stiprią ir konkurencingą specializaciją turinčias ugdymo įstaigas.

Mokslo įstaigų sistemą reformuosime taip, kad daugiausia dėmesio ir lėšų būtų skiriama gilias tradicijas ir kvalifikuotus mokslininkus turinčioms sritims.

Skatinsime mažų pradinių mokyklų išsaugojimą ir naujų mokyklų – daugiafunkcinių centrų, kurie gali vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir kitas neformaliojo vaikų bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas, sudaryti sąlygas teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas, steigimą kaimo vietovėse.

Gyvenviečių ir miestelių, turinčių iki 500 gyventojų, mokyklos mokinio krepšelio finansavimui taikysime 2 kartus didesnį koeficientą.

Atkursime mokytojo autoritetą. Įtvirtinsime nediskutuotiną nuostatą mokykloje: pirmiau pareigos, o tada ir teisės. Mokytojo ir moksleivio santykiai pagal principą – pagarba už pagarbą.

Optimizuosime vidurinių mokyklų tipų skaičių, sumažinsime mokymo programų skaičių.

Supaprastinsime profesinio rengimo sistemą, gerokai sutrumpinant mokymo kursą bei sudarant galimybę per 3 - 6 mėnesius įgyti darbininkišką specialybę.

Mes siūlome:

Kokybiškas ir prieinamas ikimokyklinis ugdymas. Priešmokyklinio ugdymo plėtra

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. 90,8 proc. 4–6 metų amžiaus vaikų dalyvavo ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. 2016 metais įteisinamas privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6-eri metai. 2015 m. savivaldybės ruošdamosi visiems būsimiems šešiamečiams sudaryti galimybes dalyvauti priešmokykliniame ugdyme įsteigė 151 naują priešmokyklinę ugdymo grupę.

Ypatingą dėmesį skirsime vaikų kokybiškam ikimokykliniam ugdymui, kuris būtų prieinamas kiekvienam vaikui nuo 1.5 metų, siekiant sudaryti tinkamas galimybes šeimai ugdyti vaikus ir būti naudingiems visuomenei:

  • Nuo 2018 m. įteisinsime privalomą neformalųjį ikimokyklinį ugdymą vaikams nuo 4 metų;
  • Siūlysime įvairias ikimokyklinio ugdymo formas ir programas (Marijos Montesori, Valdorfo, Gerosios pradžios ir kt.)
  • Tęsime ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovaciją ir modernizavimo programas, ypatingą dėmesį skiriant regionams, statysime naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje;
  • Padidinsime ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų ir mokytojų atlyginimą iki analogiško bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams.
  • Sukursime palankias sąlygas organizuoti priešmokyklinio ugdymo grupes ugdymo įstaigose, kur vaikai gautų tinkamą ugdymą ir priežiūrą visą darbo dieną.
  • Įsteigsime auklėtojo padėjėjo etatus vaikams su specialiais ugdymosi poreikiais, ypatingą dėmesį skirsime neįgaliųjų vaikų ikimokykliniam ugdymui
  • Sukursime palankias sąlygas vaikams su autizmo spektro sutrikimais ankstyvajai ugdymo intervencijai.

Bendrasis ugdymas atitinkantis ES standartus, kurio pagrindą sudaro pilietinis-tautinis potencialas

Bendrojo ugdymo planai numato mokinių ugdymo(si) turinį. Tačiau dažnai vaikams trūksta socialinių-emocinių gebėjimų ir kompetencijų, kas sąlygoja ir akademinių pasiekimų mažėjimą. Ugdymo planai turi orientuotis ne tik į aukščiausius pasiekimus, bet į bendrųjų vaiko gebėjimų plėtrą.

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 5 proc. didės algos pedagogams, turintiems mažiausius koeficientus – tiek, kad būtų pasiektas koeficientų vidurkis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. bus panaikintos koeficientų „žirklės“ ir atlyginimai visiems mokytojams bus skaičiuojami pagal maksimalius koeficientus. Algos vidutiniškai 5 proc. augs tiems, kurie tokių koeficientų neturėjo, o tai sudaro 97 proc. visų mokytojų, 93 proc. darželio auklėtojų, 95 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

Programa numato, kad 2018 m. sausio1 d. pagaliau 5 proc. didės algos visiems be išimties pedagogams. Tiek pat jos keliamos ir 2019 m., ir 2020 m., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – po 15 proc., kad jų darbo užmokestis priartėtų prie mokytojų algų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams keistųsi ir darbo savaitės sandara: mažėja kontaktinių valandų (2019 m. – 1 val., 2020 m. – 2 val.) ir didėja nekontaktinių (2019 m. – 1 val., 2020 m. – 2 val.)

Šiai programai įgyvendinti kasmet reikės nuo kelių iki kelių dešimčių milijonų eurų – iš viso beveik 196 mln. eurų per 5 metus.

2014-15 mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programą mokėsi  344 718 mokiniai visose bendrojo ugdymo mokyklose. 2015-16 mokslo metais – 335 202 mokinių visose bendrojo ugdymo mokyklose. Šiais mokslo metais į mokyklas ateis 7 tūkst. mažiau pirmokų, negu pernai.

Taigi, mes:

  • Pakeisime bendrojo ugdymo planų turinį pagal mokinių poreikius, įvedant daugiau praktinės mokslu grįstos informacijos, siekiant ugdyti socialines-emocines vaikų kompetencijas ir suteikti tiek dalykinių, tiek bendrųjų įgūdžių.
  • Įtrauksime į ugdymo planus privalomam mokymui sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei pasirengimo šeimai programą, pilietiškumo-tautiškumo bei patriotiškumo ugdymo programą, etnokultūrinio ugdymo programą, siekiant stiprinti vaikų žinias, atsparumą rizikingam elgesiui, smurto patyčių prevencijai, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai.
  • Pertvarkysime vadovėlių mokykloms leidybos tvarką, teikiant prioritetus mokslininkų pasirinkimui, bet ne leidyklų apsisprendimui, kaip nustato galiojanti tvarka.
  • Sudarysime sąlygas mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ir neįgaliesiems inkliuziniam ugdymui, siekiant užtikrintos švietimo pagalbos komandos darbo individualiai su vaiku ir jo šeima.
  • Stiprinsime specialaus ugdymo mokyklų veiklą, akcentuojant kompleksines švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos paslaugas prieinamas kiekvienam vaikui ir šeimai.
  • Sudarysime negąsdinančią egzaminų sistemą, pirmenybę teikiant kaupiamojo balo įvertinimui, kas sudarytų palankesnes sąlygas stojimui į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo tęstinumui. 
  • Sudarysime sąlygas mokytojams kelti kvalifikaciją ne rečiau, kaip kartą per du metus, apmokant kvalifikacijos kėlimo išlaidas.
  • Įdiegsime klasės krepšelio finansavimą                                                                                                                                   

Švietimo pagalbos sistemos plėtra

Savivaldybėse neišplėtotos kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – kompleksiškai teikiama pagalba), todėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių,socialinės rizikos šeimose augančių, socialinę atskirtį patiriančių vaikų nuo gimimo iki 18 m. (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) laiku nesuteikiama reikalinga pagalba.

Savivaldybėje esančios įstaigos, kurios dirba su vaikais ir šeimomis, nepakankamai dalinasi informacija. Nesant šios kompleksiškai teikiamos pagalbos, arba nesant tarpinstitucinio jos koordinavimo, toliau auga skurde gyvenančių, smurtą, išnaudojimą artimiausioje aplinkoje patiriančių, vartojančių alkoholį, tabaką, psichoaktyvias medžiagas, turinčių psichinės sveikatos problemų vaikų skaičius, didėja skirtumai tarp mokinių galimybių siekti gerų mokymosi rezultatų, susiformuoti pozityvius socialinius įgūdžius. Koordinuota kompleksiškai teikiama pagalba kuo arčiau vaiko gyvenamos vietos leistų sumažinti vaikų, kurie šiuo metu patenka į vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą, laikiną ar nuolatinę globą, specialiąsias mokyklas su bendrabučiais, vaikų socializacijos centrus, skaičių. Ryškėja tendencija su bendrabučiais. Specialiosios mokyklos/ugdymo centrai, kuriuose yra sutelkta daug didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (ypač turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų) nepajėgūs užtikrinti kokybiškų ugdymo ir gyvenimo sąlygų, apsaugoti nuo smurto ir išnaudojimo. 2015 – 2016 mokslo metais specialiosios paskirties savivaldybių ir valstybės pavaldumo 47 bendrojo ugdymo mokyklose buvo ugdomi net 3877 mokiniai.

Akivaizdus švietimo pagalbos trūkumas vaikams su specialiais ugdymosi poreikiais turėtų būti skubiai pašalintas, siekiant inkliuzinio ugdymo visiems vaikams.

Taigi, mes:

  • Sumažinsime specialiojo ugdymo įstaigose esančių vaikų skaičių, gerinsime jose teikiamų paslaugų ir pagalbos kokybę, ypatingą dėmesį skirsime personalo parinkimui ir jo kompetencijų plėtojimui.
  • Laipsniškai pertvarkysime specialaus ugdymo įstaigas į universalius centrus, kurie teiktų kokybiškas švietimo pagalbos ir ugdymo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas.
  • Sieksime didesnio specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo ir kompleksiškai teikiamos pagalbos priartinimo prie vaikų gyvenamos vietos, peržiūrint ir atnaujinant pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelį, stiprinant pagalbos teikimą bendrojo ugdymo mokyklose, didinant švietimo pagalbos specialistų skaičių.
  • Patobulinsime pedagoginės-psichologinės pagalbos tinklą, sukuriant palankias sąlygas švietimo pagalbos specialistams: specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams, socialiniams pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams teikti paslaugas vaikui, šeimai, mokytojui. Psichologinė ir pedagoginė pagalba bus prieinama kiekvienam vaikui, mokytojui bei tėvams.
  • Parengsime tikslines saugios mokyklos prevencines programas, stiprinančias vaikų sveikatą ir socialinį bei emocinį atsparumą, sukursime palankias įgyvendinimo sąlygas.
  • Sudarysime sąlygas švietimo pagalbos specialistams: specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams, socialiniams pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams kelti kvalifikaciją ne rečiau, kaip kartą per du metus, apmokant kvalifikacijos kėlimo išlaidas.

                                                                          

                                                    

Lietuvoje veikia 292 Neformaliojo vaikų švietimo ( toliau – NVŠ) mokyklos ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos, 106 - meno krypties mokyklos (44 proc.); 69 - sporto krypties mokyklos (29 proc.); 39 - jaunimo, moksleivių klubai, kūrybos, laisvalaikio centrai ir pan. (16 proc.); 10 - turizmo, gamtos, techninės kūrybos centrai; 5 - daugiafunkciai centrai; 8 - kitos NVŠ institucijos.

Dabartinis NVŠ mokyklų tinklas savivaldybėse netolygus: mokyklas lanko nuo 3 iki 68 proc. savivaldybės vaikų. Neformaliajam vaikų švietimui skiriamas finansavimas savivaldybėse netolygus, galimybės lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus priklauso nuo savivaldybės, kurioje vaikas gyvena. Mokinių poreikiai tenkinami iš dalies, yra pasiūlos ir paklausos disproporcija, neformaliojo vaikų švietimo veiklų pasirinkimainesubalansuoti (vyrauja muzika ir sportas, užsiėmimai jaunesnio amžiaus vaikams ir pan.). Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų pastatai yra nerenovuoti, neatnaujinama ugdymo bazė. Savivaldybės nepajėgios be valstybės pagalbos spręsti neformaliojo vaikų švietimo tinklo plėtros klausimų.

2016 m. Lietuvoje veikia 56 Trečiojo amžiaus universitetai. Eurostat duomenimis, Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą rodiklis (dalyvavimas mokymesi per paskutines 4 savaites) tarp 25-64 metų gyventojų svyruoja tarp 5,2- 5,7 proc., (Europos Sąjungos vidurkis 2013 m. – 10,5 proc.) ir pagal šį rodiklį lenkiamos tik septynios ES šalys (Bulgarija, Graikija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija).

                                                                           Taigi, mes:

  • Sudarysime sąlygas kiekvienam vaikui gauti neformaliojo švietimo paslaugą pagal poreikį, skiriant kiekvienam vaikui ne mažiau 20 eurų per mėnesį neformaliojo švietimo veiklai.
  • Sudarysime galimybes vaikams rinktis poreikius atitinkančią veiklą ir tobulinsime jos kokybę, skatinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
  • Sudarysime galimybes mokytis visą gyvenimą nuo gimimo iki senatvės, kuriant įvairias ugdymo formas ir skiriant tikslinį finansavimą neformaliojo švietimo suaugusiųjų veikloms.
  • Pratęsime neformaliojo krepšelio, kuris sudarytų ne mažiau kaip 20 eurų per mėnesį išmokas kiekvienam vaikui vasaros edukacijai ir poilsiui apmokėti.
  • Sudarysime sąlygas neformaliojo švietimo mokytojams kelti kvalifikaciją ne rečiau, kaip kartą per du metus, apmokant kvalifikacijos kėlimo išlaidas.

 

Profesinio mokymo kokybės gerinimas ir tinklo optimizavimas. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Darbo jėgos kokybės gerinimas yra svarbus veiksnys, derinant profesinio rengimo ir mokymo programas su darbo rinkos poreikiais. Europos Komisijos lėšomis Lietuvoje vykdomas regioninių suaugusiųjų švietimo koordinatorių tinklo plėtros projektas, kurio dalyviai – savivaldybėse paskirti neformaliojo suaugusiųjų švietimo politikos įgyvendintojai. Jiems yra teikiama informacinė, koordinacinė ir metodinė pagalba, organizuojami mokymai.

Taigi, mes:

  • Stiprinsime sektorinių centrų veiklą, įgalinant siekti praktinės veiklos rezultatų, bendradarbiaujant su verslo įmonėmis
  • Sudarysime sąlygas darbdaviams formuoti poreikį specialistams, skiriant tam tikslinį finansavimą iš valstybės biudžeto ir verslo įmonių, kas garantuotų kvalifikuoto specialisto atėjimą į darbo rinką.

 

Aukštojo mokslo prieinamumas ir kokybė. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų skatinimas ir kokybės užtikrinimas

 

Aukštasis mokslas turi su kokybės ir inovacijų rezultatais susijusių trūkumų: neveiksmingos aukštojo mokslo viešojo finansavimas, nenaudojami novatoriški mokymo metodai, maži atlyginimai ir didelis darbo krūvis daro poveikį mokymo kokybei; neužtikrinamas sistemingas dėstytojų kompetencijų gerinimas, nedidelis tarptautinimas; mažas bendradarbiavimas su užsienio universitetais ir mokslinių tyrimų centrais. Taip pat Lietuvoje stebimas mokslo ir studijų institucijų neveiksmingas išteklių naudojimas; mokslo ir studijų institucijoms trūksta aiškių paskatų kurti inovacijas ir bendradarbiauti su įmonėmis; menki įmonių inovacijų įsisavinimo gebėjimai, trūksta su inovacijų paklausa susijusių priemonių; valstybėje akcentuojamos moksliniais tyrimais grįstos inovacijos, nors mokslinių tyrimų vykdytojų skaičius yra ribotas.

 

Mes siūlome:

  • Didinsime valstybės finansuojamų vietų skaičių šalies universitetuose, pertvarkant sistemą, nustatant sąlygas aukštajai mokyklai: minimali stojančiųjų kompetencija pagal studijų kryptis, minimalūs priimamų studentų skaičiai studijų rentabilumui ir valstybės finansuojamų vietų skaičiaus atitikimas darbo rinkos poreikiams
  • Skatinsime tarptautinį bendradarbiavimą: teiksime paramą jungtinių programų studentams, dėstytojams.
  • Sukursime absolventų karjeros stebėsenos sistemą, kuri leis rinkti informaciją apie absolventų įsidarbinimo rodiklius, jų karjerą, gaunamų pajamų dydį ir kitus duomenis, kurie leis tiksliai prognozuoti šalies ūkio reikmes, identifikuoti regionų, ekonominių sektorių, švietimo institucijų problemas, padės geriau nustatyti priėmimo į mokymo ir studijų institucijas rodiklius.
  • Sukursime ir įgyvendinsime dėstytojų kvalifikacijos sistemą, kad visi dėstytojai turėtų galimybę kelti kvalifikaciją kartą per du metus.
  • konsoliduosime mokslo ir studijų institucijų intelektinį ir infrastruktūros potencialą, skatinsime bendradarbiauti su verslu.
  • Didinsime verslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) potencialą: bendra mokslo doktorantūra su verslu; mokslo ir studijų institucijų komercinimo gebėjimų stiprinimas, mokslui imlaus verslo atsiradimo galimybės.
  • Efektyvinsime aukštojo mokslo ir MTEP skirtų lėšų naudojimą, pertvarkysime mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo sąlygas;
  • Didinsime privataus sektoriaus inovacijų įsisavinimą, skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
  • Didinsime akademinio personalo ir tyrėjų atlyginimus 30 proc.

 

UŽSIENIO POLITIKA

Problemos:

Vienakryptė užsienio politika, labiau orientuota į užsienio partnerių, o ne šalies interesų tenkinimą.

Pasyvūs santykiai su kaimyninėmis Lenkija, Estija, Latvija, Baltarusija.

Nepakankamas šalies interesų atstovavimas Europos Sąjungos institucijose.

Sprendimai:

Visą Lietuvos užsienio politiką grįsime pamatiniu – naudingumo Lietuvos žmonėms – principu.

Su visomis kaimyninėmis valstybėmis sieksime gerų ir pragmatiškų santykių.

Peržiūrėsime ir aiškiai pasirinksime tuos strateginius partnerius ES, kurie palaikys mūsų stiprios ir nepriklausomos valstybės siekį priešintis ES federalizacijai bei palaikysime tokius pačius kitų valstybių siekius.

Daug aktyviau pasitelksime ES, Lietuvai siekiant energetinio savarankiškumo ir ekonominio integralumo, tam efektyviau panaudosime ir šalies diplomatinį potencialą.

Sutvarkysimi ir atkursime kuo geresnius santykius su Lenkija bei gerokai suintensyvinsime santykius su Baltijos valstybėmis, Baltarusija.

SOCIALINĖ POLITIKA

Problemos:

Socialinių išmokų sistema yra formuojanti išlaikytinių mentalitetą. Pensijų dydis neužtikrina orios senatvės. neadekvati nežinia dėl savo gyvenimo iki pensijos, nežinia ir po to, kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, labai neigiamai veikia bendrą mūsų šalies dvasinį klimatą. Pensininkai yra labiausiai engiamas mūsų visuomenės sluoksnis, kuris negali net pasvajoti apie orią ir garbingą senatvę.

Sprendimai:­

Konstituciniu įstatymu įtvirtinsime, kad pensijos negali būti mažinamos jokiais sprendimais.

Panaikinsime įvairių pažymų iš pensininkų reikalavimą, įpareigojant įvairias institucijas, susistemintus naujausius duomenis gauti iš Valstybės registrų.

Palaipsniui pereisime nuo šiuo metu egzistuojančios solidarios pensijų sistemos prie kaupimo principu pagrįstos sistemos.

Pasieksime, kad kiekvienam pensininkui būtų garantuota pensija, ne mažesnė negu šešiasdešimt procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio, o pensijos būtų indeksuojamos proporcingai jo augimui.

Kartu su privačiu verslu parengsime ir įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su Lietuvos kultūros bei poilsio objektais.

SVEIKATA

Problemos:

Sveikatos draudimo mokesčių mokėtojai nušalinti nuo savo įmokėtų sveikatos draudimo lėšų valdymo. Lėšos, patenkančios į sveikatos sektorių, sveikatos politikų skirstomos, neatsižvelgus į Lietuvos piliečių sveikatos poreikius, ir naudojamos itin neracionaliai.

Naikinama regioninė sveikatos apsaugos infrastruktūra, tikslingai mažinant regioninių gydymo įstaigų medicininių paslaugų apmokėjimą.

Nekompensuojamų vaistų kainų politika, nuostolinga žmonėms. Nekompensuojamiems  vaistams Sveikatos apsaugos ministerija leidžia nustatyti vaistų kainas pagal laisvosios rinkos dėsnius,  kas iš esmės yra neteisinga.

Santykinai mažas medicinos darbuotojų darbo užmokestis, negalimybė patekti pas reikalingus specialistus laiku yra realus neigiamas sveikatos politikų sprendimų rezultatas, sukūręs prielaidas „dovanoms“ medikams rastis.

Medicinos specialistams dirbti šalies sveikatos sektoriuje nėra motyvacijos. Regionuose trūksta gydytojų, kurių skaičius 10 tūkst. gyventojų yra 3 kartus mažesnis, nei didmiesčiuose. Grėsmingai  didėja  slaugos specialistų  emigracija iš Lietuvos.

Per  pastaruosius 20 metų  (1995 - 2015) iš Lietuvos išvyko 20000 slaugytojų.  Šiuo metu Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje liko dirbti tik 16000 slaugytojų. Pagrindinės  emigracijos priežastys -  ženkliai padidėję darbo krūviai ir neadekvačiai mažas darbo užmokestis, kuris nedidinamas,  nors 2015 m.  privalomojo sveikatos  draudimo biudžeto fondo biudžetas (toliau – PSDFB),  palyginus su 2014 m.,  padidėjo 7,8 proc. Rajonų ligoninėse ir pirminės sveikatos priežiūros centruose slaugytojų darbo užmokestis siekia vos 320-350 eurų, regionų ligoninėse – 350-450 eurų, slaugos ligoninėse - 350-480 eurų,  respublikinėse ligoninėse – nuo 350 iki 500 eurų. Didesni darbo užmokesčiai yra tik universitetų ligoninėse ir greitosios medicinos pagalbos stotyse. Palyginimui – 2015 m. šalies vidutinis  darbo užmokestis siekė 714 eurų.

Sprendimai:

Įstatymais įgalinti žmogų turėti sveikatos draudimo kortelę ir pačiam laisvai pasirinkti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikėją.

Pareigą Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbti valstybinę asmens sveikatos priežiūros kokybės politiką, orientuotą į paciento sveikatos rezultatą.

Padidinti slaugytojų darbo užmokestį iki šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio. (šiuo metu - iki 714 eurų).

Savivaldybių asociacijai ir rajonų savivaldybėms skirti adekvatų dėmesį slaugytojų darbo užmokesčio ir veiklos kontrolei, slaugytojų darbo krūvių reguliavimui, slaugos paslaugų prieinamumo pacientams gerinimui ir apimčių plėtrai.

Iš esmės pakeisime gydymo įstaigų specialistų rengimo tvarką, trumpinant teorinį studijų kursą, keičiant jį  praktiniais užsiėmimais.

Įgyvendinsime medicinos studentų valstybinę įdarbinimo programą, užtikrinant baigusiems studijas specialistams darbo vietas gydymo įstaigose, padengiant jų įsikūrimo ir apgyvendinimo išlaidas.

Privalomo sveikatos draudimo mokesčių politiką formuosime taip, kad 3 procentus lėšų iš šiuo metu mokamų 6 procentų nuo darbo užmokesčio Lietuvos piliečiai galėtų kaupti savo asmeninėse sąskaitose ir šiuos pinigus gydymo reikmėms galėtų panaudoti patys pagal savo poreikius.

Mažinant gydytojų ir medicinos personalo biurokratinio darbo krūvį, visą medicininę dokumentaciją perkelsime į elektroninę erdvę.

KAIMAS IR ŽEMĖS ŪKIS

Problemos:

Tuštėja kaimo mokyklos ir kultūros centrai, net didesnėse gyvenvietėse nebeteikiamos viešosios paslaugos, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sunkiai padengia jos gamybos sąnaudas. Monopoliniai prekybos centrai ir perdirbėjai nustato ilgus atsiskaitymo terminus, per mažai skiriama investicijų rajoninės reikšmės kelių priežiūrai.

Didėja diferenciacija tarp smulkių ir stambių ūkių, taip pat tarp ūkininkaujančiųjų mažo našumo ir derlingose žemėse. Smukliesiems ūkiams sunku konkuruoti su stambiais siekiant gauti paramą.

Didėja žemės plotai kuriuose neveikia melioracijos sistemos, blogėja dirvožemių kokybė, rūgštėja dirvos.

Sprendimai:

Nepriklausomai nuo ūkio dydžio žemdirbiams garantuosime vienodas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas;

Priešinsimės Lietuvos ūkininkų diskriminacijai, sieksime, kad Lietuvos ūkininkams būtų  sudaromos vienodos ekonominės sąlygos su Europos Sąjungos valstybių senbuvių ūkininkais;

didinsime investicijas į žemės ūkį ir kaimą: teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinsime vidutinių prekinių ūkininkų ūkių kūrimąsi, remti ūkininkus, auginančius bioenergetinius augalus, siekiančius pasistatyti vėjo ir vandens jėgaines, biodujų generatorius.

Stiprinsime žuvininkystės sektorių, žuvų veislynus, įgyvendinsime žuvivaisos ir žvejybos infrastruktūros plėtros priemones, leidžiančias iš esmės pagerinti tradicinės verslinės bei mėgėjiškos žvejybos sąlygas;

Plačiau panaudosime ES paramą ir nacionalinio biudžeto lėšas, remiant smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi kaime, netradicinės žemdirbystės ir alternatyvių verslų plėtrą;

Plėtosime nacionalinę augalų ir gyvulių selekciją, sėklininkystę bei veislininkystę, tam skiriant reikiamą finansavimą, kad mokslo plėtra, inovacijos ir moderniųjų technologijų diegimas taptų vienu iš svarbiausių prioritetų žemės ūkio sektoriuje;

Didinsime finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, atnaujinsime rūgščių dirvų kalkinimą; skatinsime dirvonuojančios ir apleistos žemės panaudojimą, apmokestinant apleistos žemės savininkus, nederlingų žemių apželdinimą mišku.

Sieksime, kad Lietuvos kaimas atgimtų, išsaugotų savo kultūrą, etninę specifiką, sveikatos, kultūros ir švietimo židinius; gerinsime kaimo infrastruktūrą, išsaugosime ir, esant reikalui, renovuosime kaime esančius sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitus objektus, kad maksimaliai būtų tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai;

Pasieksime, kad iki 20 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų kasmet būtų skiriama rajoninių žvyrkelių asfaltavimui;

Sieksime, kad skirtumas tarp mokamų tiesioginių išmokų ir Europos Sąjungos vidurkio būtų mokamas iš valstybės biudžeto lėšų. Ko žemdirbiams nesumoka Europa, sumokės Lietuva.  

Apjungsime visus galimus finansinius šaltinius investicijoms į kaimo infrastruktūrą.

Supaprastinsime kooperatyvų kūrimo ir jų veiklos tvarką, nustatysime aiškų ir ilgalaikį jų rėmimą skatinant smulkiuosius ūkininkus ir miško savininkus kooperuotis ir tuo pačiu diegti modernias technologijas.

  Stiprinsime kaimo vietos veiklos grupes, skatinant kaimo bendruomenių, žemdirbių, savivaldybių atstovų sinergiją.

Paramą diferencijuosime pagal kiekvieno regiono specifiškumą, atsižvelgiant į ūkininkavimo sąlygas.

Skirsime daugiau paramos ūkininkavimui mažiau palankiose vietovėse, naujų alternatyvių verslų kūrimui jose, gamtai draugišką ūkininkavimą. Toliau tęsime nederlingų žemių apsodinimą mišku, siekiant  padidinti šalies miškingumą.

Skirsime ne mažiau kaip 84 mln. EUR lėšų (panaudojant Europos Sąjungos fondų paramos bei valstybės biudžeto lėšas) melioracijos įrenginių remontui ir atnaujinimui. Įtrauksime žemdirbių, vietos savivaldos atstovus į darbų planavimo bei jau užbaigtų darbų priėmimo–perdavimo procedūras.

Žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę bus skaičiuojamas pagal žemės našumo balą, o ne pagal rinkos vertę.

Įpareigosime žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 90 procentų Europos Sąjungos vidutinės žaliavinio pieno kainos, atmetus realius kaštus susijusius su žaliavinio pieno surinkimu, paruošimu ir pristatymu į perdirbimo įmones. Numatysime, kad pieno produktams mažmeninėje prekyboje būtų taikomas ne didesnis kaip 15 procentų  antkainio vidurkis.

Valstybės parama – tik nuosavybės teise ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės turintiems arba ją nuomojantiems asmenims.

EKONOMIKA

Problemos:

Klestinčios ekonomikos formulė bet kurioje valstybėje yra labai paprasta – didelės nacionalinės pajamos ir mažos sąnaudos. Didelės nacionalinės pajamos tai pirmiausia yra kuo daugiau pelningai veikiančio verslo kuriančio darbo vietas ir mokančio mokesčius. Be pelningo verslo tikrai nebus nei darbo vietų nei mokesčių. Mažos sąnaudos – tai atsisakymas nereikalingų išlaidų, tačiau jokiais būdais ne investicijų į pajamas generuojančią veiklą.

Sprendimai:

 Prioritetų regionuose identifikavimas

Šiuo metu atskiri Lietuvos regionai išteklius, tame tarpe finansinius naudoja nekryptingai. Investuojama į infrastruktūrą tiksliai nežinant ar ji reikalinga verslui. Parama ir lengvatos skiriamos neretai ne tam verslui kuris kuria didžiausią naudą regione. Neretai pasirodo, kad paramos net niekam nereikia ir t.t. Iš tokio vaizdo labiausiai išsiskiria regionai, kurių kryptį natūraliai padiktuoja gamta – turistiniai regionai. Ten visi žinodami, kad yra turistų aktyviai lankomos vietos, beveik visą ekonomiką stato ant tos srities – kuria reikalingą infrastruktūrą rengia darbuotojus ir pan. Tačiau taip save identifikuoti gali kiekvienas rajonas, tik reikia rasti stipriąsias puses.

Teisinėmis priemonėmis užtikrinsime, kad visi Lietuvos regionai, bendradarbiaudami su ekspertais identifikuotų savo prioritetines ekonomikos sritis, kurioms skirtų didžiausią dėmesį. Prioritetinės ekonomikos sritys bus nustatomos išanalizavus regiono žmogiškąjį ir kitų išteklių potencialą, stipriąsias ir silpnąsias puses. Šioms prioritetinėms sritims bus suteikta galimybė taikyti papildomas lengvatas.

Tačiau svarbiausia, kad regionai susikoncentravę į prioritetines sritis galės jas sėkmingai išvystyti, nes kryptingai nukreipus turimus finansinius išteklius galima nuveikti daug daugiau nei investuojant atsitiktinai ir dažnai keičiant nuomonę.Regionai investuodami ne atsitiktinai išleis mažiau lėšų nereikalingos infrastruktūros kūrimui, tačiau tuo pat metu sukurs tinkamesnę infrastruktūrą verslams kurie yra prioritetiniai tuose regionuose. Tai, kartu su lengvatomis skatins naujų verslų kūrimą ir didins mokesčių surinkimą dėl gausesnio mokėtojų rato. Tam tikslui Investicijų įstatyme suformuosime mechanizmą, leidžiantį atsižvelgiant į statistinius duomenis profesionaliai ir tvariai nustatyti prioritetines sritis. Taip pat pažymėsime, kad kokios lengvatos gali būti taikomos. Bendradarbiaujant su ekspertais parengsime rekomendacijas regionams kaip ir kokias priemones tikslinga taikyti.

Didėjantis verslų skaičius kurs naujas darbo vietas. Regione bus rengiami reikiami specialistai, taigi jauni žmonės baigdami mokyklą žinos kokio amato tikslinga mokytis siekiant dirbti tam tikrame regione. Didėjantis profesionalių darbo vietų skaičius ir augantis biudžetai leis kurti kokybiškesnę aplinką gyvenimui, laisvalaikio, sporto sveikatos ir kitą infrastruktūrą. Gerės teikiamų viešųjų paslaugų kokybė. Taigi gyventojai ne tik pagrindiniuose miestuosegalės dirbti, uždirbti ir pilnaverčiai gyventi. Verslui toks aiškios krypties parodymas, bus labai patrauklus. Verslas žinos, kad siekiant vykdyti savo veiklą tam tikruose regionuose jam bus skirtas išskirtinis dėmesys, rengiami ar pritraukiami reikalingi specialistai, vystoma tinkama infrastruktūra, suteikiamos lengvatos ir kita.

Nacionalinių prioritetų identifikavimas

Panašiai, kaip regionai turi identifikuoti savo stiprybes, valstybė gali identifikuoti nacionalinius prioritetus. Tai turėtų būti padaryta taip pat siekiant nešvaistyti išteklių nepotencialioms veikloms skatinti. Tačiau turi būti daug intensyviau skatinamos tos ekonomikos sritys, kurios žada valstybei suteikti didelės naudos ir tai yra pagrindžiama moksliškai.

Identifikuosime prioritetines Lietuvos ekonomikos sritis, kurios yra itin perspektyvios Lietuvoje dėl turimų išteklių, žinių ir patirties. Bent dalis šių sričių ateityje turės tapti Lietuvos ekonomikos vizitine kortele. Tam tikslui kartu su ekspertais nustatysime labai aiškius ir griežtus prioritetinių sričių atrankos kriterijus. Pradėsime nuo 2 ar3 krypčių, tačiau vėliau sąrašas galės būti plečiamas vadovaujanti minėtais kriterijais. Perspe