Neturime teisės nematyti, kas dedasi Katalonijoje

2017-11-07

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Europos Parlamento nario, prezidento Rolando Pakso ATVIRAS LAIŠKAS:

„Visų pirma man rūpi Lietuva. Todėl su didžiuliu nerimu stebiu, kaip trapios mūsų laisvės akivaizdoje dabarties pasaulyje tarpsta oportunizmas, trypiamas teisingumas, o politinių galių kontekste nyksta visuotinai priimtos tarptautinės normos.

Ispanijos teisėsauga šiandien siekia ilgiems metams įkalinti nušalintus Katalonijos vyriausybės ministrus bei prezidentą Karlą Pučdemoną (Carles Puigdemont) už tai, kad siekė laisvės ir nepriklausomybės.

Katalonijos parlamentas šių metų spalio 27-ąją paskelbė deklaraciją dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, todėl katalonų politiniams lyderiams reiškiami kaltinimai maištu ir antivyriausybine veikla. Negaliu suvokti, kaip valstybės, save laikančios demokratine, teisinė sistema dar gali spjaudytis praėjusio šimtmečio tironams ir diktatūroms būdinga leksika.

Esame suvereni tauta, todėl neturime moralinės teisės užmerkti akių, kad nematytume, kas dedasi Katalonijoje.

Esu įsitikinęs, kad laisvos Europos tautos šiandien negali nepripažinti apsisprendimo teisės principo katalonams patiems rinktis savo ateities kelią - kurti demokratinę Katalonijos Respubliką.

Dabarties įvykiai Katalonijoje nėra stichiškai kilęs separatistinis politinis procesas, kaip tai bandoma pateikti per Madrido politinio elito interesų prizmę.

Katalonija savo apsisprendimo teisės siekia kaip sena Europos tauta, turinti ilgesnę nei tūkstančio metų istoriją. Katalonijos vyriausybės atsiradimas datuojamas 1359 metais, o Karlas Pučdemonas yra net 130-asis Katalonijos prezidentas.

Katalonai jau daugiau kaip penkerius metus imperatyviai reikalauja išgirsti jų balsą. Tačiau kad ir kaip būtų paradoksalu, Katalonija dar niekada neturėjo galimybės laisvai surengti piliečių referendumą dėl nepriklausomybės.

Kodėl daugiau kaip septynių milijonų tauta Europos tautų šeimoje yra atsidūrusi nelaisvės gniaužtuose?

Dabartinė Ispanijos Konstitucija veikia nuo 1978-ųjų. Šiandien oficialusis Madridas tiesiog akiplėšiškai nori remtis šališku Konstituciniu Teismu, kuris skleidžia žlugusio frankistinio režimo „atrūgas“. Kieno politine valia 2010 metais šis Teismas ėmėsi perrašyti net 14 pagrindinio įstatymo straipsnių, susijusių su Katalonijos autonomija?

Ar gali būti laikoma demokratine šalis, kuri nepaiso tautos valios? Kodėl Lietuvos valdžios olimpe šiandien dominuoja veidmainiškos pastangos padėti Ispanijai nuslėpti tikrąją padėtį ir prievarta užgniaužti Katalonijos problemą?

Kodėl mes tarsi nenorime išgirsti katalonų tautos balso? Dauguma lietuvių dar prisimena, kaip didžiųjų Vakarų valstybių lyderiai mus taip pat kažkada vadino separatistais.

Vien iš pagarbos buvusiam Islandijos užsienio reikalų ministrui, Vilniaus miesto garbės piliečiui Jonui Boldvinui Hanibalsonui (Jón Baldvin Hannibalsson) Lietuva neturi teisės paminti mažų tautų solidarumo ir laisvės idealų.

Gerbiamas Seimo pirmininke,

Kodėl jūsų iniciatyva Baltijos šalių parlamentams šiandien kartu nepaieškojus bendrų tarpininkavimo veiksmų, kad prasidėtų Ispanijos ir Katalonijos dialogas?

Ar gali būti Ispanijos Konstitucijos 2 straipsnis (Ispanija negali būti daloma), kurį taip pabrėžia dominuojančios Madrido politinės partijos, iškeliamas aukščiau už esminius demokratijos ir Europos tautų bendruomenės lygiateisiškumo principus?

Ispanija laiko rimtą demokratijos egzaminą. Nuo jo rezultatų priklausys Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir Lietuvos, ateitis.

Šiandien didesnė katalonų tautos dalis mano, kad dabarties Ispanija nebeatitinka tų kriterijų, kurie reikalingi naujai pažangai ir šalies kūrybai.

Katalonijos nepriklausomybę tarptautiniu mastu remia daugybė intelektualų, pavienių parlamentarų, Danijos, Šveicarijos ir kitų šalių parlamentuose įsteigtos grupės, remiančios Katalonijos laisvę. Norėčiau klausti jūsų, mūsų tautos atstovybės pirmininke, kodėl šiame sąraše nėra Lietuvos Respublikos Seimo?

Ar ne Lietuvos isteblišmento prisitaikėliška laikysena neleidžia mūsų piliečiams išgirsti Manifesto dėl Katalonijos teisės nuspręsti savo politinę ateitį, kurio signatarais yra daugybė iškilių tarptautinio masto asmenybių?

Negali būti, kad lietuviams nieko nereiškia Joko Ono Lenon (Yoko Ono Lennon), Peterio Gabrielio, Zygmunto Baumano, Naomo Chomskio, Johano Kroifo (Johan Cruyff) ir daugybės kitų pasaulio šviesuolių vardai ir pavardės, tarp jų - net penki Nobelio premijos laureatai.

Kodėl nesame drauge su mūsų kaimynų latvių kompozitorių Peterio Vasko ir Martino Brauno, kuris, beje, yra „Baltijos kelio“ himno autorius, pilietine pozicija?

Kreipdamasis į jus šiuo atviru laišku, gerbiamasis Seimo pirmininke, viliuosi, kad jūs padarysite viską, kad Lietuvos Seime atsirastų paramos Katalonijos nepriklausomybei grupė ir būtų priimta bendra Seimo rezoliucija, kurioje būtų išreikštas politinis palaikymas Katalonijos nepriklausomybei“.