Apie melo kojų ilgį ir ministrą A. Verygą

2017-06-29

Remigijus Žemaitaitis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

 

Melo kojos trumpos, sakoma vienoje patarlėje, tačiau nūdienos Alisos stebuklų šalį primenančioje Lietuvos politinėje realybėje, atrodo, kad melo kojos gali būti ilgos. Ir net labai labai ilgos.

Galima meluoti apie alkoholio suvartojimą Lietuvoje, galima meluoti apie Seimo komitetų neva parengtas išvadas, kurios dar net nepradėtos svarstyti, galima meluoti apie urėdijų ekspertizes, ministerijų iškraustymus ir t.t. ir pan. Tuomet pasaulis tampa iškreiptu ir jau net nebeaišku kur tiesa, o kur melas, kur tikrovė, o kur tik menamos realybės atspindys mūsų galvose.

Štai, tarkime, kad ir „vaistų kainų reforma“. Arba tiksliau būtų sakyti – skubos tvarka įbruktas Vyriausybės nutarimas dėl kompensuojamų vaistų reguliavimo ir kartu prie nutarimo priderintas ilgai vilkintas kompensuojamų vaistinių preparatų bazinių kainų kainyno patvirtinimas.

Visų pirma, šis nutarimas skubos tvarka buvo prastumtas eilinį kartą pasitelkiant melą, kuris jau tapo valstiečių pagalbininku daugelyje situacijų.

Šių metų kovo 23 dieną Aurelijus Veryga pasirašo Vyriausybės nutarimo (Nr. 994) pakeitimus, kur poveikio vertinimo pažymoje rašoma, kad „nutarimo projekto patvirtinimas poveikio valstybės finansams neturės“. Tačiau jau kitą dieną, kovo 24 dieną A. Veryga savo rašte (Nr. 1.1.3-25/10-2541) rašo, kad „įteisinus nutarimo projekto nuostatas ir jomis vadovaujantis ... planuojama sutaupyti apie 13 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, tai yra – valstybės lėšų. Kuriame rašte tiesa, o kuriame melas? Na, valstybė sutaupys tuos 13 mln. ar vis tik valstybės finansams pataisos poveikio neturės? Akivaizdu, kad beveik tą pačią dieną pasirašyti raštai neatitinka vienas kito. Viename iš tų dviejų ministro raštų yra meluojama. Tik kuriame?

Faktai yra tokie. Daugėjant generinių vaistų, vaistų kainos pasaulyje krenta nuolatos. Tai yra ryški tendencija ir labai aiški kryptis. Specialistų skaičiavimais, dėl to kasmet Lietuvoje yra sutaupoma tarp 10-13 mln. eurų kompensacijoms. Farmacininkai kainas pateikia kasmet gruodį ir jau vasarį-kovą galima turėti patvirtintas naujas, mažesnes bazines kompensuojamųjų vaistų kainas. Tačiau A. Veryga kompensuojamų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimą vilkino net iki liepos. Kam buvo naudinga, kad valstybė nesutaupytų 5 mln. eurų ir kur tie „nesutaupyti“ milijonai nukeliavo? Juk kainyną dabar jau tvirtins net 4 kartus per metus. Tai yra kainyno parengimas nuo farmacininkų duomenų pateikimo užtruks vos du mėnesius. Kas trukdė šiemet kainyną pasitvirtinti bent jau pavasarį? Ar čia tik nekaltas neapsižiūrėjimas, o gal piktavališkas aplaidumas? Kas galėtų paneigti, kad farmacininkai galimai kažkaip ir kažkam neatsilygino už tokį vilkinimą? Ir kaip tai atrodo, kai Premjeras nuolatos pirštu grūmoja ministerijoms, kad reikia taupyti lėšas.

Dar noriu grįžti prie A. Verygos rašte (Nr. 1.1.3-25/10-2541) suformuluoto teiginio, neva valstybė pagal naują bazinių kainų skaičiavimo tvarką sutaupys net 13 mln. eurų. Tai yra melas, nes dėl naujosios bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos, bazinių kainų lygis nesikeičia. Jis lieka toks pat. Keičiasi tik farmacininkams numatyta didžiausia vaistų kaina. Ne iki 40 proc., lyginant su dviejų pigiausių vidurkiu, bet – iki 10 proc. , lyginant su referentinių šalių mažiausiomis kainomis. Tai kur čia ir kaip čia valstybė sutaupys? Pacientai, vaistų pirkėjai – taip. Sutaupys. Pirks, kaip sakoma, tokius pačius, tik pigesnius vaistus, tačiau valstybės kompensacijų dydis dėl nutarimo pakeitimų nesikeis.

Kita vertus, kiek ilgai vaistinių lentynose užsigulės pigesni vaistai, jei jų kaina bus mažesnė už kitose ES valstybėse esančias kainas? Farmacininkai tiesiog juos išveš ten, kur už juos galima gauti daugiau. O tuomet, Lietuvoje gali pasikartoti ta pati istorija, kaip kai kuriose ES valstybėse. Pavyzdžiui, Slovakija jau apribojo paralelinį vaistų išvežimą iš šalies. Lenkijoje daugeliui vaistų jau reikia gauti ministerijos leidimą juos išvežti ir pan. Kas iš to laimi?

Panašu, kad Prezidentė jau žino, kas laimės. Savo metiniame pranešime ji pažymėjo: „Vaistų rinka dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau tikrai pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau“.

Reikia sutikti, kad nuo liepos 3 dienos daugelis vaistų vaistinėse tikrai atpigs. Tačiau ar ilgam. Galiu drąsiai lažintis, kad po gero pusmečio išgirsime dar apie vieną, naują vaistų reformą ir naujus bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos skaičiavimo metodus. Taigi, ilgos melo kojos toliau už trumpas melo kojas neneša.

O ministrui A. Verygai jau būtų pats laikas pasitikrinti melo detektoriumi, nes diagnozė artėja prie sisteminio melavimo.