Žadėtas renovacijos proveržis virto stagnacija

2018-04-14

Jau už poros savaičių premjeras Saulius Skvernelis iškilmingai atidarys didžiausią tarptautinę statybos parodą Baltijos šalyse RESTA2018. Pagrindinė parodos tema šiemet – universali statyba. Joje itin daug dėmesio bus skirta pastatų energiniam efektyvumui, technologijoms, mažinančioms energijos sąnaudas, kuriančioms šiuolaikišką, modernų būstą.

Neseniai išklausėme premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ataskaitą. Ir kas gi nuveikta pastatų modernizavimo srityje? Kokie pasiekimai? Gal renovacija, senų pastatų atnaujinimas, modernizavimas ir jų energinis efektyvinimas įsismarkavo neregėtais tempais?

Štai skaitau, kad Pasaulio banko dėmesį patraukė Lietuvoje įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, o Pasaulio banko atstovė Irina Voitechovič tvirtina, kad lietuvių patirtis atnaujinant daugiabučius galėtų būti sektinas pavyzdys net ir kaimyninėms valstybėms, norinčioms modernizuoti savo šilumos ūkį ir atnaujinti gyvenamuosius namus. Puiku, šaunu, nuostabu. Mes – pavyzdys.

Bet ar tai dabartinės valdžios nuopelnas?

Apie senų daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) dabartinės Vyriausybės ataskaitoje nieko gero nekalbama. Apie tai, matyt, net ir atidarydamas RESTA2018 parodą ministras pirmininkas neužsimins, nes šioje srityje jokio progreso, jokio proveržio nėra. Atvirkščiai – po energingo renovacijos starto praeitoje kadencijoje, kai Aplinkos ministerijai vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras ir jo komanda, dabar prasidėjo stagnacija.

Ir ta renovacijos stagnacija arba sąstingis šiuo metu yra dangstomas naujais gražiais lozungais, neva dabar renovacija vyks ne pavieniui, bet kvartalais. Ne atskirais daugiabučiais, kuriuose ir taip kildavo daug problemų bandant susitarti su visais bendrijų gyventojais dėl namo modernizavimo, ne atskirais namais, bet dabar jau – ištisais kvartalais. Būtų gražu, jei tai būtų tiesa.

Tačiau tai yra tik lozungai. Realiai niekas nevyksta.

Peržvelgus Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ataskaitas matome, kad renovacija stoja. Statistika liūdna: 2013 metais buvo renovuoti pirmieji 41 daugiabučiai, 2014 metais – jau 123 namai. 2015 m. įgyvendintų projektų skaičius pašoko iki 574 per metus. Dar po metų, 2016 metais jau turėjome 769 renovuotus namus. Pernai iš inercijos, pagal likusius ankstesnės valdžios projektus renovacija dar šiek tiek judėjo, bet smuko iki 403 namų per metus. O šiemet, pirmąjį metų ketvirtį, renovuoti vos 32 namai. Per kovo mėnesį renovuoti tik 8 pastatai.

Kas nutiko? Gal čia, sakysite, ne valdžios kaltė. Gal patys gyventojai nebenori tos renovacijos?

Vėl žiūrime BETA ataskaitas, o ten parašyta, kad šiai dienai 3254 daugiabučiuose gyventojai yra pritarę investicinių planų įgyvendinimui, o dar 2448 bendrijos yra net pasirašiusios rangos darbų sutartis. Bet procesas stovi. Kodėl? Vyriausybei trūksta gebėjimų vykdyti šią programą ar ji vilkinama specialiai, kad energijos vartojimas daugiabučių būstuose nemažėtų?

Žadėjusi renovacijos proveržį Aplinkos ministerija šįmet lėšų skirs tik mažumai norinčių renovuotis būstus. Maždaug tik 1 procentui norinčiųjų. Tik vienam daugiabučiui iš 100 eilėje stovinčiųjų. Geriausiu atveju, per artimiausius metus bus atnaujinta vos 300 daugiabučių, nors Lietuvoje renovuoti reikia per 31000 senų daugiabučių.

Paskutinio kvietimo modernizuoti būstus rezultatai rodo, kad planuodami atnaujinti savo būstus žmonės nori didesnio energinio efektyvumo nei reikalaujama. Net 75 proc. į finansuojamų projektų sąrašą patekusių daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti A++ ir B energinio naudingumo klases. Gyventojai – sąmoningi. Nori renovacijos „kaip sau“. Ūkiškai ir praktiškai.

Tačiau Aplinkos  ministerijos šaltinių teigimu, Lietuvoje planuojama mažinti pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nes to norėtų didieji NT plėtotojai. Kam statyti kokybiškesnį, energiškai efektyvesnį būstą, jei gali statyti kiek prastesnį, o parduoti už tą pačią kainą ir gauti didesnį pelną. Tokia tat statybos magnatų logika, nors vartotojai, kaip rodo tyrimai, nori energiškai efektyvesnių, kokybiškesnių būstų.

Ar ryšis Aplinkos ministerija ir dabartinė valdžia sumažinti energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams, parodys ateitis. Ir, jei reiktų lažintis, tai statyčiau už tai, kad dabartinė valdžia bus ne žmonių, ne gyventojų, naujo būsto pirkėjų pusėje, bet pataikaus didiesiems NT magnatams.

Daugiabu_i_renovacija_skai_iais

Daugiabu_i_renovacija