Atsargiai, abonentas už vartų

2019-02-18

Vilniaus miesto savivaldybėje neįtikėtini dalykai. Vieni liberalai susikibo su kitais, „laimės miesto“ neoliberalais dėl rubikoninių aferų ir net prakalbo apie teisingumo atstatymą. Liberalai prabilo apie tvarką ir teisingumą, kuris buvo pamintas, sutryptas, Vilniaus miesto šilumos tinklus išnuomojus privatininkams. Neįtikėtina.

Negaliu patikėti savo ausimis. R. Šimašius kerta: „Artūras Zuokas buvo miesto meras šilumos ūkio nuomos pasirašymo metu. A. Zuokas buvo ir Vilniaus šilumos tinklų modernizavimo komisijos vadovu. Jis vertino, balsavo ir pasirašė Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį. A. Zuokas ir jam priklausančios įmonės gavo kyšius, kuriuos jam mokėjo šilumos tinklų nuomininkai“. O ta kyšių suma, kaip teigiama, vien tik 2000-2003 metais sudarė maždaug 2,5 mln. litų. Abonentas, kaip skelbiama, ne tik protegavo ir dangstė rubikonines aferas, bet dar ir klaidino Vilniaus miesto tarybos narius, siekdamas išnuomoti šilumos tinklus privatininkams.

Tokį susikirtimą galima vertinti kaip politinę, rinkiminę kovą. Juk tikrai, nelabai kuo yra ir pasigirti dabartiniam sostinės merui, kaip tik perimti kitų nuopelnus ir pamėginti pasišildyti svetimų darbų spinduliuose. O abonento arkliukas – „griebiu sau, bet ir miestui kažką padarau“. Graudu žiūrėti, jei tik toks pasirinkimas būtų.

Atmetus visus rinkiminės kampanijos aspektus ir visas peripetijas, reikia pripažinti, kad ta rubikoninė afera išties liečia visus mus, visus vilniečius, visus tuos iš kurių buvo neteisėtai išvilioti pinigai už būstų šildymą, o sostinei šiluminę energiją gaminanti ir tiekianti įmonė – nustekenta.

Rubikoninės aferos mastą ir schemas mes su bendražygiais atskleidėme dar prieš gerą dešimtmetį. Buvo praeitas ilgas teisminis kelias Lietuvos teismuose, o dabar ši byla atsidūrė Stokholmo arbitraže. Bylinėjimuisi Stokholme reikia pinigų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 76 (2019 m. sausio 23 d.) ir buvo sprendžiama dėl tokių lėšų skyrimo. Šitas posėdis virto tikru trileriu, kovine drama, kurią pavadinčiau „Atsargiai. Abonentas už vartų“. Nors ši byla tiesiogiai liečia A. Zuoką, jis posėdžio metu nenusišalino ir dar agitavo tarybos narius nepritarti tam, kad būtų skiriamos lėšos bylinėtis Stokholme. Įsivaizduokite kaip pakryps byla Stokholme, jei prie Vilniaus miesto vairo vėl stos abonentas.

Na, bet grįžkime prie šių dienų. Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimąsi arbitraže yra pasiryžę finansuoti rizikos fondai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad finansų institucijos mato perspektyvą šioje byloje. Sutinka finansuoti bylinėjimąsi, o bylinėjimuisi skirtus pinigus tikisi atgauti po sėkmingos bylos baigties. Tik jei ta byla būtų laimėta. Jei pralaimėta, tai rizikos fondas nieko negautų. Už mus šią riziką prisiima fondas. Ir tai yra labai rimtas signalas, kad mes turime labai daug šansų laimėti šią bylą. Puiku, pasakysite. Šaunu. Tik ne abonento akimis.

Jiems toks scenarijus nepriimtinas. Tai kvepia šimtamilijoninių sumų išieškojimais iš tų, kurie užsuko visas tas rubikonines aferas. Vien tik Stokholme ieškinio suma viršija trečdalį milijardo eurų. Niujorke – dar apie 200 milijonų. Abonento šutvei svyla padai.

Pasirodo, kad pasipelnymo šaltiniu buvo ne tik lupikavimas iš miesto gyventojų už būstų šildymą, bet ir pačios įmonės, Vilniaus šilumos tinklų stekenimas. Po taip vadinamo abonentinio šilumos ūkio modernizavimo, Vilniaus šilumos tinklai nuvertėjo net 320 mln. eurų. Taip suskaičiavo tarptautinės, nepriklausomos audito kompanijos „Intec GOPA-International Energy Consultants“ auditoriai, kuriuos pasamdė arbitražo teismas. Įsiklausykite – modernizuojama įmonė buvo „nugyventa“ net milijardu litų. Kažkoks siurrealizmas.

Įsivaizduokite, jūs išnuomojote butą. Nuomininkai pažadėjo perdažyti sienas, išklijuoti naujomis plytelėmis, pakeisti vamzdynus ir pan. O paaiškėjo, kad po tokios „modernizacijos“ jūsų butas dar labiau nusidėvėjo, liko skolos ir apdraskytos sienos.

Akivaizdu, kad rubikoninėje aferoje viešas interesas buvo sutryptas, šilumos ūkio valdymas buvo savanaudiškas ir neatsakingas, visas šis projektas nuo pat pradžių buvo nesąžiningas ir paženklintas didelio mąsto korupcija.

Akivaizdu, kad nujausdami milžiniškas grėsmes šios aferos autoriai primygtinai bruka atgal savo merą į Vilniaus miesto vadovo krėslą. Taip, matyt, tikėdamiesi „numarinti“ šitą bylą.

Todėl dabar yra labai atsakingas ir svarbus momentas. Mano galva, Vilniaus miestui ir vilniečiams būtų pats laikas rinktis naują lyderį. Jauną, veržlų, nesusitepusį, neteistą. Visiškai naują žmogų. Nes jei savivaldybei tikrai pavyks laimėti šią bylą Stokholme, tai bus ne tik atstatytas teisingumas, bet ir konkreti nauda vilniečiams. Šildymas sostinės gyventojams net trejetą mėnesių galėtų būti tiekiamas nemokamai, arba visą šildymo sezoną už puse kainos. O už atgautus dar 320 mln. eurų dėl įmonės nuvertėjimo, galima būtų išties padaryti labai rimtą ir efektyvų Vilniaus šilumos tinklų modernizavimą, kuris realiai atpigintų šiluminės energijos gamybą sostinėje.