Jūrinė žuvininkystė – Lietuvos Baltijos jūros žuvies kvotų kitimas ir jų skyrimo įstatyminio reguliavimo problematika

2018-04-16, Valerijonas Bernotas

Prie Baltijos jūros krantų, įskaitant ir Suomijos bei Botnijos įlankas, yra devynios šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija.

Tarp visų Baltijos jūros šalių Lietuva turi trumpiausią pajūrio pakrantę, mažiausią žvejybos uostelių, žvejybos laivų ir žvejų kiekį.

Lietuvos Baltijos jūros žvejyba skirstoma į priekrantės žvejybą ir atviros jūros žvejybą.

Baltijos jūros Lietuvos zonoje yra 29 žvejybos barai. Bendras jų plotas 388,4 kvadratiniai kilometrai, kur gylis yra nuo 4 iki 14 metrų. Vyrauja smėlėtas dugnas vietomis su riedulynais. Priekrantėje žuvis gaudo 56 žvejų įmonės ir bendrovės. Tam jie naudoja nedideles žvejybines valtis su paaukštintais bortais ir pakabinamais varikliais. Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje nėra stacionarių uostų, išskyrus Klaipėdos, iš dalies ir itin seklų Šventosios uostą, todėl žvejai valtis išsitempia į krantą su specialiomis priekabomis ir traktoriais.

Priekrantės žvejams yra skiriami penki procentai Lietuvos kvotuojamų žuvų. Bendrai tai sudaro apie 160 tonų menkių, 330 tonų strimelių, 11 tonų šprotų, apie 230 vienetų lašišų. Kitos žuvys yra nekvotuojamos ir jų žvejyba nėra ribojama. Iš įdomesnių priekrantės žvejų laimikių yra migruojančios stintos. Jas priekrantės žvejai sėkmingai gaudo gruodžio – vasario mėnesiais.

Priekrantės žvejams sunkumų kelia gausėjančios ruonių populiacijos. Šie gyvūnai išdrasko į tinklus pakliuvusias žuvis. Nemažai rūpesčių kyla ir dėl invazinių žuvų. Bene daugiausiai dėl grundulų, kurie priekrantės zonoje minta pramoninių žuvų ikrais ir taip žvejams daro apčiuopiamą žalą.

Beveik visos Baltijos jūros priekrantės zonoje sugautos žuvys realizuojamos Lietuvoje. Tuo tarpu didžiausia dalis atviruose Baltijos jūros vandenyse Lietuvos žvejų sugautos žuvys parduodamos kitų šalių uostuose. Pagrindiniai Lietuvos žvejų žuvų pardavimo uostai yra Neksė Danijos Bornholmo saloje, Ustka – Lenkijoje. Nemaža dalis žuvų parduodama ir Latvijos Liepojos uoste. Čia laivus laiko 5 Lietuvos žvejybos įmonės. Patys žvejai vertina, kad šiame Latvijos uoste yra patogesnės laivų laikymo sąlygos, nes krantinės netoli uosto vartų, nereikia kaip Klaipėdoje per uostą plaukti apie 10 kilometrų ir be reikalo deginti kurą. Liepojoje Lietuvos žvejai sako randantys ir geresnį laivų aptarnavimo servisą, modernesnę žuvų iškrovimo įrangą.

Baltijos jūroje žuvis gaudo 18 Lietuvos žvejybos bendrovių. Žvejoti atviroje Baltijos jūroje tinkamais yra laikomi 32 laivai. Tačiau net 29 laivų pajėgumas yra 221 ir mažiau kilovatų. Tai yra silpni laivai, negalintys žvejoti atviroje jūroje sunkesnėmis oro sąlygomis. ES parama laivams atnaujinti neskiriama. Žvejai gali įsigyti naujus laivų variklius, bet tuo atveju jie privalo dar 20 proc. mažinti laivo pajėgumus. Todėl tokie laivai negali konkuruoti su galingesniais didelių įmonių laivais, kurie dėl stipresnio savo pajėgumo gaudo didžiausias kvotos dalis.

Pavyzdžiui, UAB „Banginis“, o po reorganizacijos ir sukurta UAB „Baltijos šprotai“ valdo galingus laivus. UAB „Banginis“ reorganizacija įvyko tuo momentu, kai Žuvininkystės įstatyme atsirado nuostata, kad viena bendrovė negali turėti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvies kvotų. Reorganizacijos dėka UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ išlaikė savo sugaudomą daugiau nei 70 proc. strimelių ir šprotų kvotų, kurią iki tol turėjo UAB „Banginis“ pats vienas.

Toks reguliavimo spragų pritaikymas pykdo kitus žvejus, kurie negauna norimo kiekio prašomų kvotų. Nors anksčiau nenaudinga laikyta dėl mažų supirkimo kainų strimelių ir šprotų žvejyba, jau keletą metų tapo patrauklia, nes už tas smulkias žuvis palankias kainas moka Danijos žuvų miltų gamintojai.

Iš viso Lietuvos žvejams yra skiriama apie 3100 tonų menkių, 4400 tonų strimelių ir 10670 tonų šprotų, apie 1200 vienetų lašišų kvotos. Lietuvos žvejai jau daugelį metų neišgaudo nė pusės skiriamų menkių kvotų ir beveik 100 proc. išgaudo strimelių ir šprotų kvotas. Didžiausia neišgaudomų kvotų priežastis kitų įmonių prasti laivai, kurie neprilygsta strimeles ir šprotus gaudančių įmonių UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ laivams.

Taip pat yra įsivyraujusi nuomonė, kad menkės nyksta dėl pernelyg gerai gaudomų strimelių ir šprotų, nes šios žuvys sudaro žymų menkių mitybos racioną.

Menkių ir strimelių kvotos Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių žvejams yra nuolat mažinamos, šprotų išsilaiko to paties dydžio ar net didinamos. Žuvų sugavimo kvotos reguliuojamos atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas.

2016-06-29 Seime priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios 15 metų įteisins nekintamas žvejybos įmonių kvotas. Jos bus nustatomos pasirenkant geriausius trejus metus iš pastarųjų 10 metų. Ši tvarka papiktino didžiąją dalį Baltijos jūros žvejų, nes ji skirstant strimelių ir šprotų kvotas yra palankesnė per 70 proc. tų kvotų valdančioms dviem bendrovėms. Dauguma žvejų mano, kad po 15 metų Baltijos jūroje liks tik dvi realiai žvejojančios Lietuvos įmonės, o kitos dėl kvotų stokos išnyks. Kartu išnyks ir Baltijos jūroje žvejybos verslu užimti keli šimtai žmonių.

Susidariusios problemos turėtų būti sprendžiamos, atsižvelgiant į kvotų Lietuvos Baltijos jūros žvejams nustatymais bei Žuvininkystės įstatymo nuostatų dėl žuvies kvotų pasiskirstymo tarp Lietuvos įmonių, kuriant didesnę apsauga smulkiosioms Lietuvos Baltijos jūros įmonėms ir jų žvejams.

 

Klaipėdos vietos veiklos žuvininkystės grupės valdybos narys

Valerijonas Bernotas