Kiekvienam iš mūsų trūksta gerojo samariečio dvasios

2016-04-29, Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras
Romo Jankausko nuotrauka

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Prezidento Rolando Pakso kalba "tvarkiečių" savivaldybių tarybų narių bei merų konferencijoje, įvykusioje 2016 metų balandžio 29 dieną Vilniaus miesto tarybos salėje.

Brangūs bendražygiai,

Pagaliau susitikome rimtam pokalbiui apie mūsų savivaldą.  Nuo Jūsų išrinkimo jau praėjo vieneri metai t.y. praktiškai ketvirtadalis visos kadencijos. Ar jau atlikome ketvirtadalį visų darbų, kuriuos buvome užsibrėžę? Ar pavyko įgyvendinti bent dalį to, ką žadėjome savo rinkėjams? Apie tai tikiuosi šiandien dalinsimės savo mintimis, pastebėjimais ir diskutuosime.

Eidami į savivaldybių tarybų ir tiesioginius merų rinkimus mes tikėjome, jog „mūsų laisva valstybė gali egzistuoti tik aktyvios savo piliečių pozicijos dėka. Kiekvienas asmuo yra iš dalies atsakingas už visuomenės gerovę.“

Ar iš tiesų šiandien jūs, kaip arčiausiai žmonių esantys atstovai, galite patvirtinti, jog jaučiate kiekvieno bendruomenės nario aktyvią poziciją ir atsakomybę už bendrojo gėrio kūrimą? Kaip vyksta šiandien daugiabučių ir visuomeninių namų renovacija? Kaip pavyksta efektyviai pertvarkyti šilumos ūkį? Ar brangsta jūsų mieste ar rajone komunalinės paslaugos? Kaip sekasi kurti naujas darbo vietas ir pritraukti investicijas?

Mes suvokiame demokratiją kaip kintančią politinę santvarką, kuri gimsta iš aktyvios piliečių veiklos ir turi būti nuolat tobulinama. Jos laisvę laiduoja valdžios padalijimas bei priežiūra. Ar jaučiatės pakankamai savarankiški, galintys spręsti iškylančias vietines problemas?

Mes žinome,  kad stipri vietos savivalda yra pamatas, ant kurio iškyla brandi demokratinė valstybė. Centrinės ir vietos valdžios santykiai, pasireiškiantys teisių, funkcijų ir finansinių išteklių pasidalinimu, yra vienas svarbiausių  valstybės demokratiškumo rodiklių.

Drįstu teigti, jog šiandien mes neturėtume būti patenkinti esamomis santykių proporcijomis tarp centrinės ir vietos valdžios.

Mes teigiame, kad Europos vietos savivaldos chartijos nuostatos Lietuvoje kol kas neįgyvendintos, iš praeities centralizuotos valdžios paveldas dar neįveiktas, nors Lietuvos Respublikos vietos  savivaldos įstatymas bei susiję teisės aktai yra taisyti daugiau nei penkiasdešimt kartų. Lietuvos savivalda, lyginant net su kaimyninėmis panašaus likimo šalimis (Lenkija, Čekija, Vendrija) yra silpna, valdžios decentralizacija – nepakankama.

Eidami į rinkimus mes konstatavome, kad  valdžia yra pavojingai nutolusi nuo žmonių. Vienintelis kelias įveikti susvetimėjimą ir sugrąžinti žmonių pasitikėjimą valdžia – savivaldos savarankiškumo bei vietos demokratijos stiprinimas.

Kaip jums pavyko per šiuos metus priartinti valdžią prie žmonių? Ar viskas liko taip kaip buvę – iki kitų būsimų rinkimų?

Šiandien pasitaikius progai iš centrinės valdžios tribūnų savivaldybininkus, reikia to ar nereikia gali pamokyti kiekvienas. Taip pridengiant ministerijų bei žinybų neveiklumą ir vangumą. Būtų gerai, jog nauji vėjai gerokai atšviežintų ne vienos ministerijos kabinetų iškvėpuotą orą. Neišskiriant  ir mūsų kuruojamų Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijų. Nežinau ar prasidėjusi Seimo  rinkimų kampanija paskatins tai padaryti? Nebūčiau tuo tikras.

Aš nesiruošiu nieko mokyti, tačiau norėčiau pasakyti, jog kiekvienam iš mūsų labai trūksta gerojo samariečio dvasios.

Kas yra gerasis samarietis? Žinome pasakojimą apie vieną žmogų, kuris keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita kelio puse. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: „Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu“.

Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia gerojo samariečio įstatymas – teisės aktų rinkinys, reguliuojantis pirmosios pagalbos suteikimą. Tačiau aš gerąjį samarietį mūsų savivaldos baruose suprantu žymiai plačiau.

Jūs galite būti tais, kurie išties pagalbos ranką žmogui, šeimai, bendruomenei labiausiai socialiai jautriose situacijose. Gerasis samarietis yra tas, kuris mato situaciją, mato kenčiantį ir veikia, nelieka tam abejingas.

Mes, partija Tvarka ir teisingumas delegavome geriausius savo atstovus įgyvendinti mūsų programų vietos savivaldos baruose, visų pirma, atsižvelgdami į svarbiausius – meilės ir tarnystės savo kraštui kriterijus. Mūsų įsipareigojimas – nuoseklus ir konceptualus vietos savivaldos politikos tęstinumas, koordinavimas ir plėtra.

Mes realiai turime užtikrinti efektyvų subsidiarumo principo įgyvendinimą, stiprindami žemiausių savivaldos grandžių ir bendruomenių vaidmenį bei jų laisvę sprendžiant viešuosius vietos reikalus. Subsidiarumo principas reiškia, kad  pirmumo tvarka viešas pareigas įgyvendina ir paslaugas teikia arčiausiai piliečių esančios institutucijos, tai yra tos, kurios geriausiai tai gali padaryti.

Mes maksimaliai turime pasinaudoti savivaldos, kaip arčiausiai piliečių esančios valdžios institucijos, kuri geriausiai žino tenykščių žmonių rūpesčius ir lūkesčius,  privalumu. Kadangi Lietuvos savivaldybės gyventojų skaičiumi yra didžiausios Europoje, vengdami dar vieno brangiai kainuojančio  šalies teritorijos administracinių  vienetų ir jų ribų kaitaliojimo,  sieksime daugiau  savarankiškumo, funkcijų ir finansinių  išteklių suteikti seniūnijoms,  sykiu  ateityje seniūnus  įtraukdami į savivaldybių tarybas. Tam turime inicijuoti įstatymo pataisas, numatančias ir tiesioginius seniūnų rinkimus.

Besąlygiškai turime įdiegti gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą mechanizmus įvairiuose lygmenyse bei įgyvendinti tiesioginės demokratijos principus savivaldos institucijų veikloje. Tai esminis principas, kurio šviesoje priimami sprendimai šiandien – nesvarbu ar esame pozicija ar opozicija. Tai mūsų programinė nuostata, mūsų įsipareigojimas.

Mes turime atgaivinti „mirusią įstatymo normą“- apklausas ( vietos referendumus)  svarbiausiais  klausimais, kad bendruomenės galėtų priiminėti jų lūkesčius atitinkančius sprendimus.

Bendradarbiaudami su mokslo, kultūros bei verslo bendruomenėmis kiekvienoje savivaldybėje mes turime inicijuoti diskusiją ir pateikti gyventojų svarstymui darnios plėtros, investicijų skatinimo, kultūrinės raidos ir paveldo išsaugojimo, sveikos gyvensenos bei socialines programas ir siekti jas įgyvendinti per savo atstovus vietos savivaldos institucijose.

Paslaugų verslo įmonėms turime sudaryti palankiausias sąlygas dirbti bei plėtoti gyventojams teikiamų paslaugų įvairovę ir kokybę.

Vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, dviračių takai, sveikatingumo trasos, poilsio parkai, skverai, rekreacinės zonos, turistiniai maršrutai kiekvienoje mūsų globojamoje vietos savivaldoje turi būti nuolatinio atsakingų pareigūnų dėmesio centre. Ypatingą dėmesį turime skirsti viešųjų erdvių ir apleistų urbanistinių zonų sutvarkymui. Tai turi būti mūsų iniciatyvų bei pasisakymų žiniasklaidoje temos. Jūs mūsų atstovai turi būti itin aktyvūs žiniasklaidoje keliant vietines iniciatyvas ir idėjas.

Turime rūpintis sporto, dailės, muzikos ir meno mokyklomis, techninės kūrybos būreliais, dienos centrais bei popamokinio ugdymo sistema, sudarydami geriausias sąlygas vaikams ir jaunimui kūrybiškai tobulėti. Stengtis asmeniškai susipažinti su šiomis įstaigomis, reguliariai jose lankytis.

„Be meilės, be pasišventimo joks visuomenės darbas yra neįmanomas, o savivaldybių darbas yra ne kas kita, kaip visuomenės darbas,“- sakė signataras Jonas Vileišis.

Tad, dar kartą sveikinu mūsų savivaldybininkų forumą ir linkiu konstruktyvaus darbo!