„Buvo privatizacija, o dabar – optimizacija“. Ūkiškas požiūris politiko akimis

2017-11-14

Elektroninio dienyno TAMO atlikta mokinių apklausa parodė, kad 82 proc. 9-12 klasės mokinių galvoja apie emigraciją, 32 proc. nurodė, kad iš Lietuvos norėtų išvažiuoti visam laikui. „Tai rodo, kad procesas nestoja, nesilpnėja, o dar auga“, – tokią nuomonę apie moksleivių norą baigus mokyklą išvykti iš Lietuvos „Karštam komentarui“ išsakė Seimo narys, buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas.

-Tai kokios to noro išvykti iš Lietuvos priežastys? – paklausėme gerb. Seimo nario J.Imbraso.

-Todėl, kad nesimato net smulkių žingsnių, jog kas nors gerėtų. Jeigu matytųsi, sakytume: „Va, čia padarė, čia padarė, čia padarė…“. Deja, to kol kas nesimato. Ir apskritai valstybėje labai trūksta ūkiško požiūrio.

Trumpam sugrįžkime į privatizacijos laikus. Kai prasidėjo privatizacijos laikotarpis, visi manėme: „O, tai geras dalykas!“, ir Konstitucijoje parašėme, kad privati nuosavybė yra mūsų ekonomikos pagrindas. Iš tikrųjų – šiame teiginyje yra tiesos, tačiau yra dalykų, kur reikia ieškoti „vidurio“, – tai socialiniai dalykai.

Valstybė, kaip piliečių rinkta valdžia, kuri piliečių labui turėtų dirbti, privalėtų turėti ir savo, nes jeigu viską atiduodi privatininkams, negali daryti įtakos. Kas, kaip matome, atsitiko su didžiaisiais centrais, su maisto kainomis. Tai gal reikia apie tai mąstyti?

Aš nenoriu dabar kaltinti, kad tą ar kitą privatizavome ne taip – įvardinkime tai klaidomis (nors kai kuriais atvejais tai buvo sąmoningi, egoistiniai veikimai). Tačiau, jei jau pridarėme klaidų, gal pradėkime jas šiandien taisyti?

„Telekomą“ „privatizavo“ kita valstybė, strateginę Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą – maža firmelė, tik garsiu pavadinimu, o mes pasakėme, kad „metalo laužas nevertas vieno lito“… O Vakarų skirstomieji tinklai, kuriuos turėjome susigrąžinti permokėdami? O dujos už du šimtus milijonų, nors po kelių mėnesių jau dviem milijardais įvertinam? Tokių pavyzdžių, kurie dar ir šiandien skaudina, – aibė.

Taigi, gal pradėkime mokytis nors iš savų klaidų, nors, sako, daug pasiekia tie, kurie yra protingi ir mokosi iš kitų klaidų?

Beje, jeigu anksčiau buvo „privatizacija“, dabar atsirado naujas terminas – „optimizacija“. Viską optimizuojame! Štai užeinu Antakalnyje į paštą (o Antakalnyje yra 40 tūkstančių rinkėjų) – Antakalnio paštas uždarytas, likęs vienas skyrius. Prieš save eilėje suskaičiavau 25 žmones. Kadangi reikėjo skubiai laišką išsiųsti, atvažiavau į centrinį Vilniaus paštą. Čia – vėl eilė… Ir tai vadinasi „optimizacija“!

Kitą dieną girdžiu, kad naujieji „Lietuvos geležinkelių“ vadovai jau irg vykdo „optimizaciją“: mažina keleivinius maršrutus…

Kas čia vyksta? Pažiūrėkime, ką „optimizuoja“: paštas – žmogui būtina socialinė paslauga. Kaimo žmogus nebeturi kur paprasčiausių savo reikalų susitvarkyti. O ką reiškia geležinkelio maršrutų uždarymas? Uždarome žmogui ir galimybę kur nors nuvažiuoti?

Noriu paklausti: kaip čia tą suprasti? Gal dar per daug žmonių likę Lietuvoje? Milijonas jau pabėgo. Per mažai? Mes norime, kad dar daugiau išvažiuotų?

Žinote, toks įspūdis, kad žmogus valstybei – kaip kliuvinys: „jam duok traukinį, kad važinėtų, duok autobusą, kad rajono centrą pasiektų, duok paštą, kad būtiniausius reikalus susitvarkytų! O tai kad mums neapsimoka – kainuoja“. Žmonių aptarnavimas valstybei – kaip kliuvinys?

Ar supranta mūsų vyrai, kurie gavo didžiulį žmonių pasitikėjimą ir kurie dabar yra valdžioje, į kuriuos rinkėjai sudėjo didžiules viltis, ką jie daro? Kad jie tęsia tą blogąją praktiką, prasidėjusią nuo privatizacijos laikų, tik dabar pavadintą „optimizacija“? Negi jie nesupranta, kad visai kitaip reikia pažiūrėti į tuos dalykus?

Valdžia turi dirbti visuotinam gėriui, žmonių labui, o ne tik pinigus skaičiuoti! O jeigu jau pradėtume skaičiuoti pinigus, tai mes su jumis galėtume pradėti rodyti pirštais, kur tie pinigai išmėtyti į balas. Išmetami milijonai, milijardai, o paskui norime žmogeliui uždaryti paskutinę galimybę – kad jis nei pašto neturėtų, nei nuvažiuoti negalėtų… Kur tų tarnautojų, esančių valdžioje, galvos?

Štai Vilniaus miesto valdžia „optimizavo“ „Vilniaus vandenis“: „iššlavė“, „išlaižė“, kiek galėjo, atgavo iš „Vilniaus energijos“ skolą, kuri „kabėjo“, parodė, kad jau pelnas „iššoko“, garsiai pasakė: „Mes sutvarkėm finansus“, ir… išsimokėjo premijas.

Nieko panašaus, ponai! Jūs „iššlavėt“, „išlaižėt“! Kalbėjau su eiliniais žmonėmis, sakė, pinigų atsarginėms dalims net nebėra! Varžtų, raktų neduoda pirkti – pinigų nėra! Specialistus irgi išvarė – „optimizacija“. Užtat vandens kainas sumažino? Kokie „geručiai“ – rytoj naujas vadovas turės kelti kainą.

Taigi, tų „optimizacijos“ pavyzdžių – aibė. Štai Vilniuje „auksinius kiaušinius“ dedanti višta – Kalvarijų turgus: savivaldybė (ne R.Šimašius, prieš tai buvęs meras), kuri nuolat verkia, kad trūksta pinigų, išnuomojo turgų privatininkui, tuo įrodydama savo bejėgiškumą – kad patys negali valdyti. O pasirodo, kad Kalvarijų turgus, kuris moka 400 tūkstančių per metus už nuomą savivaldybei, šituos pinigėlius susirenka iš piliečių, kurie ten prekiauja, per pusantro mėnesio. O dešimt su puse mėnesio plaukia milijonai į privatininko kišenę.

Taigi, vietoj to, kad tie pinigai plauktų į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, kad iš turgaus uždirbtų pinigų darbai būtų daromi piliečių gerovei – pvz., savivaldybė galėtų šimtą kiemų sutvarkyti, išplėsti tuos kiemus, nes gyventojai neturi kur automobilių pasistatyti, tie pinigai atiduodami turtuoliams, kurie dar labiau lobs.

O tas stambių prekybos tinklų prikūrimas? Taigi „nušlavėm“ didelį dalį smulkaus verslo! Juk tie prekybos centrai prekiauja ne tik dešra ir pienu, bet ten visos paslaugos – ir vaistinės, ir kirpyklos, ir pan. O dar tos aukštos maisto kainos? Yra „n“ priemonių suvaldyti ir jų lobimą, ir jų kainų kėlimą, bet niekas nieko nedaro.

Ir kai aplink – tokie „geri“ pavyzdžiai, tai kaip tie mokinukai nenorės iš čia išvažiuoti?

Beje, pensininkai irgi išvažiuotų, bet sveikatos nebėra. Tai dantis sukandę kenčia ir keiksnoja valstybę. O valstybėje tvarką daro valdžia, kurią mes išrenkame.

 
 

„Žmones be galo piktina bankų diktatas“

-Mūsų žiniomis, neseniai lankėtės Ukmergėje, buvote susitikinęs su rajono gyventojais. Kokios temos jiems aktualios?

-Žmonės labai piktinasi bankų diktatu. Taip pat klausė, kaip čia yra, kad laiko pinigus banke, o jokių palūkanų negauna. Sako: „Bankas laiko mūsų pinigus, uždirba milijonus, o mes špygą gaunam – nieko! Dar primokėti reikia, jeigu nori išsiimti kokį pinigėlį!“.

Kai pradėjau aiškintis situaciją bankų sektoriuje, sužinojau, kad, pasirodo, apie 50 mlrd. eurų, esančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bankuose, užsienio bankai laiko pas save namuose, Lietuva iš to nieko negauna (o bankų pelnai – beveik šimtamilijoniniai). Jie tuos pinigus perskolina vokiečiams už 3 proc., uždirba (nuo 50 mlrd. – 1,5 mlrd.). O mes perkam suskystintų dujų laivą, ir iš vokiečių skolinamės už kokius 9 proc.!

Tai kaip sveiku protu tą galima suprasti? Ar čia – sąmoningas valstybės sprendimas, ar iš durnumo? Tai duokit tą 1,5 mlrd. Lietuvai – mes čia tiek gerų dalykų padarysim!

-Tai kiek ilgai tai tęsis?

-Kol piliečiai nepradės kontroliuoti tų, kuriuos išrenka į valdžią. Kai pradės sakyti į akis, ką jie daro. Mato ir sako į akis: „Tu žadėjai tą, mes už tave balsavom. Dabar atėjai, nebedarai šito“.

Štai „valstiečiais“ pasitikėjo ir už juos balsavo daugiausia rinkėjų. O žmonės skundžiasi bankų politika. Tai aš ukmergiškiams ir sakau: „Atvažiuos pas jus, į Ukmergę, kas nors iš „valstiečių“ , ir užduokit klausimą: „Mes už jus balsavom, nes jūs žadėjot – sukursim Lietuvoje valstybinį komercinį banką, kaip atsvarą Skandinavijos bankams. Tai atsakykite konkrečiai: ar jūs mums melavote? Lietuvos valstybinio komercinio banko nebus? Kodėl?“.

Patys rinkėjai turi kontroliuoti tuos, kuriuos išrinko į valdžią, kad jie vykdytų savo pažadus.

Jeigu būtų įkurtas Lietuvos valstybinis komercinis bankas, jei skandinavų bankai pamatytų, kad Lietuvos valdžia dirba Lietuvos piliečių labui, jie turėtų mažinti savo apetitus.

„Tai ar yra protas?“

-Seime prasidėjo 2018-ųjų valstybės biudžeto svarstymai. Kas jums, dirbančiam Seimo Aplinkos komitete, pirmiausia krito į akis?

-Vietoj melioracijai būtinų 60 mln. eurų, kad bent neblogėtų situacija, o liktų tokia, kokia šiandien yra, kitais metais numatyti skirti tik 6 mln. Aš manyčiau, kad protingai valstybei reikėtų ne tik išlaikyti esamą situaciją, bet dar šiek tiek ir pridėti, kad galėtume suremontuotume melioracijos sistemą – nes šita vasara parodė, kad Lietuva tampa tokia, kokią aš atsimenu penktoje klasėje: kai kaime augau, tai visos pievos – ežerai, nes melioracijos dar tada nebuvo.

Tai aš Seimo Aplinkos komitete ir uždaviau klausimą apie melioraciją: gal mes norime, kad gyvūnijai būtų geriau, o ne žmonėms? Pempėms bus labai gerai, antims, kitiems vandens paukščiams. O žmonėms?

Kodėl šiemet „plaukė“ laukai? Ne vien todėl, kad buvo liūtys – kad melioracija daug kur užsikimšusi, melioracijos sistema nebeveikia.

Ir vėlgi– o kas buvo parašyta LVŽS rinkimų programoje? Kad didžiausią dėmesį skirs kaimui, melioracijos sistemų priežiūrai. O kokia realybė? Dabar tą problemą nori užkrauti ant žemės savininkų pečių. Ar tai – sprendimas? Viską užkrauti ant dirbančio žmogelio? Nors kitose vietose, kaip matome, pinigai, o ir europiniai, mėtomi labai neracionaliai.

Pavyzdžiui, šalia Antavilių esančio Nemenčinės miško viduryje staiga išmetamas koks milijonas – ant samanų paklojami takai: vienas takas 450 metrų, kitas – 250 metrų. Iš viso 700 metrų. Rąsteliai iš pušelių ir ant viršaus – neobliuotų lentų takai, vingiuojantys į miško gilumą. Ir giriamasi: Europa investuoja į Lietuvos gamtą, saugosim samanas, kad neužliptų su kojomis ant samanų.

Tai aš ir paklausiau Seimo komitete ponios iš Aplinkos ministerijos: „Kaip jūs tokių dalykų nematot?“ „Na, žinot, yra programos, kur reikia miškus išnaudoti rekreacijai…“

Naudokim. Bet kaip darė tarybiniais laikais girininkijos? Buvo visur pakelėse pristatyta aikštelių, kurios – viskas, ko reikia žmogui: ir suoliukai, ir staliukai, ir pavėsinės. Už tuos pačius savo ūkinės veiklos pinigėlius darė, jokia Europa ir Maskva nedavė. O dabar milijonus išmetam tokiam dalykui, kur grąžos nėra? Juk tie takai tame Nemenčinės miške per 5-8 metus supus. Tai šitaip reikia europinius pinigus naudoti? Juk už tą milijoną buvo galima protingai įrengti 50 aikštelių 50 miškų. O dabar – „sukišo“ pinigus į vieną vietą. Aš ten kasdien važinėju ir nematau niekada ten užeinančio nė vieno žmogaus! Tai ar yra protas?

Tokių pavyzdžių – begalės. Štai taip ardom, griaunam valstybę savo rankomis. Žmonės tai mato, yra nevilty, o jaunimas ir galvoja: kad tik greičiau iš čia išvažiuoti.

-Ačiū už pokalbį.

“Karštas komentaras”