J. Imbrasas apie išpuolį prieš Lietuvą Vašingtono arbitraže: „Vagie, kepurė dega!“

2017-10-19

Prieš keletą savaičių viešumoje pasirodė šokiruojanti informacija: buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė D.Korsakaitė (kurios vadovaujama komisija patvirtino per aukštas šilumos ir karšto vandens kainas „Vilniaus energijai“, dėl ko vilniečiai, kaip nustatė teismas, vien tik per penkerius permokėjo ne vieną dešimtį milijonų eurų) pernai Vašingtono tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže pateikė „Vilniaus energijos“ nuomininkui naudingus parodymus prieš Lietuvą: neva Prezidentė siekė nesąžiningai manipuliuoti „Veolia“ („Vilniaus energijos“ nuomininkas) nustatytais šildymo tarifais. Lietuvai pateiktas ieškinys siekia 100 mln. eurų.

„Netikiu, kad Prezidentė galėjo daryti spaudimą D.Korsakaitei. Manyčiau, situacija priešinga – „vagie, kepurė dega“, – „Karštam komentarui“ nuomonę išsakė buvęs Vilniaus meras, Seimo narys Juozas Imbrasas, net po šešerius metus trukusių teismų galiausiai įrodęs, kad D.Korsakaitės vadovaujama VKEKK buvo patvirtinusi pernelyg aukštas šildymo ir karšto vandens kainas „Vilniaus energijos“ vartotojams.

-Taigi, jūs manote, kad D.Korsakaitė tiesiog gelbsti savo kailį, Vašingtono arbitraže užsipuldama Lietuvą ir Prezidentę? – paklausė „Karštas komentaras“ Juozo Imbraso.

-Aš manau, kad gerbiama buvusi VKEKK pirmininkė saugo savo kailį – bando gintis puldama. Nes faktai labai aiškūs: kai ji buvo VKEKK pirmininkė, jai ant stalo buvo padėti paskaičiavimai ir paprašyta: „ Pasižiūrėkit“. Įspėta, kad negalima tvirtinti tokių šilumos kainų, nes jos per aukštos. Ir juk atnešė tuos paskaičiavimus ne koks nors iš gatvės pilietis ar Kalvarijų turguje uogas pardavinėjanti bobutė, o žmonės, kurie toje srityje turi patyrimą, kuriais galima patikėti. Tačiau ne – mūsų prašymas buvo visiškai ignoruotas, ir tą pačią dieną komisijos posėdyje šilumos kainos buvo patvirtintos.

Bet dabar mes turime teismo sprendimą: per vieną penkmetį iš vilniečių neteisėtai paimta apie 100 mln. eurų. Ir todėl ponia D.Korsakaitė dabar yra šiek tiek sunerimusi – kad gali tekti atsakyti už tą sąmoningą ignoravimą, kuris privedė prie tokių rezultatų.

Tikrai netikiu, kad Prezidentė galėjo daryti spaudimą D. Korsakaitei. Buvusios komisijos pirmininkės elgesys, metant šešėlį valstybei, Prezidentei, – tai bandymas išvengti atsakomybės, ginant savo poziciją. Kitaip to negaliu pavadinti.

Aišku, būtų galima pasakyti: gal D. Korsakaitė suklydo? Tačiau suklysti galima, jeigu tavęs neįspėja: „Neik šituo kreivu keliu, eik šituo.“ O čia – tave perspėja, bet tu vis tiek eini. Tada tu tai darai sąmoningai. Tu neklausai.

Lygiai toks pat veiksmas – ir „rubikono“ vyrų ieškinys Lietuvai Vašingtono arbitraže: ginantis – pulti. Juos nuskriaudė! Kurioje vietoje? Kur jie prarado 100 milijonų? Tai – visiškai nesąmonė.

Labai laukiu, kada premjeras tesės savo priešrinkiminius pažadus. Reikėtų padaryti „Vilniaus energijoje“ visų 15 metų auditą – ir finansinį, ir techninį. Manau, kad rezultatai būtų stulbinantys – nes mes laimėjome teismą už beveik paskutinį šilumos tinklų nuomos penkmetį, o pirminiuose penkmečiuose nuomininkai buvo ypatingai įžūlūs, kadangi turėjo priedangą – buvusį merą, kuris buvo jų „krikšto tėvas“ ir kaip jų „stogas“. Todėl pirmaisiais penkmečiais gali būti dar bjauresnių dalykų. Taigi, būtų gerai, kad premjeras ištesėtų žodį: kad vienąkart užbrauktumėm storą brūkšnį, jog tokių nesąmonių Lietuvoje daugiau nebebūtų.

Labai stebina ir žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie prokurorų elgesį: kad prokuratūra net 15 metų slėpė stalčiuose „rubikono“ telefoninių pokalbių įrašus, kurie galėtų padėti Lietuvai Vašingtono arbitraže, o prieš tą dalyką paviešinusį prokurorą pradėjo tyrimą. Nesuprantami dalykai! Jeigu iš tiesų prokuratūra slėpė „rubikono“ įrašus, kurie šiandien labai pasitarnautų valstybei, tuomet tai įvardinčiau, kad valstybės kūne prasidėjo gangrena. O ką daro daktarai su gangrena? Ima skalpelį ir išpjauna. Ir jeigu mūsų valstybėje ir toliau bus toleruojami tokie dalykai, jei ir toliau bus gangrenuojama, mūsų valstybė numirs.

Aš paklausiu per Vyriausybės valandą Seime, ką premjeras planuoja daryti šiuo klausimu. Gal susėdę kartu su Prezidente pagalvotų? Nes šito toleruoti nebegalima.

-Kaip jūs, kaip buvęs Vilniaus meras, vertinate situaciją Vilniaus miesto savivaldybėje?

-Skaitau: konservatorių lyderis G. Landsbergis kaltina R. Šimašių nutraukus koaliciją Vilniaus miesto savivaldybėje. Suprask: mes, konservatoriai, švaručiai, o liberalai – nešvarūs, apkaltinti.

Tačiau kiek aš prisimenu savo santykius su Vilniaus „rubikonu“, tai TS-LKD buvo po mero A.Zuoko, tos kompanijos „krikštatėvio“, antri. Tai yra, jie buvo šalia A.Zuoko.

Pirmiausia, balsavimas tame lemiamame tarybos posėdyje dėl šilumos ūkio nuomos – visi in corpore balsavo „už“. Man paklausus jų frakcijos atstovų, kodėl jūs balsuojat, atsakymas buvo: „Mums liepė“.

Toliau – buvusio STT vado V.Junoko atskleista juodoji „rubikono“ buhalterija. Kieno pavardės ten buvo šalia kitų partijų? Konservatorių.

O interpeliacija man, kaip Vilniaus merui, kada aš turėjau segtuvą dokumentų, įrodančių, kad Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis grubiai pažeidžiama ir iškilo pavojus „rubikonui“? Kas buvo aktyviausi? Kas prisidėjo prie interpeliacijos? Ne konservatoriai? O koks meras Juozą Imbrasą pakeitė? Pasak spaudos, susietas su A.Kubiliaus šeima, – Vilius Navickas.

O ką padarė mane pakeitęs meras? Pratęsė Vilniaus miesto savivaldybės sutartį dėl mokyklų aprūpinimo šiluma, dėl kurios savivaldybė šiandien jau laimi teismus.

O kas iš karto pervedė „rubikonui“ už neva negautas pajamas po keliasdešimt milijonų, man netekus mero posto iš karto? Man tik palikus mero kėdę, V.Navickas iš karto jiems pervedė.

Toliau – A.Kubiliaus Vyriausybės energetikos ministras A.Sekmokas. Prezidentė inicijavo įstatymą atskirti šilumos tiekėją nuo daugiabučio namo sistemos prižiūrėtojo. Žingsnis neblogas. Ir ką? Ar jis buvo įgyvendintas? Klausiau miesto taryboje A.Sekmoko. „Nepadarėm“…

O kas dabar stūmė, kad „rubikonas“ nupirktų trečią elektrinę? Ne A.Sekmokas? Kai nepavyko – nepatenkintas! Atsisakė Vilniaus miesto savivaldybėje Energetikos komiteto pirmininko pareigų!

Taigi, tiek faktų, jog ir norisi paklausti: gerbiamas Gabrieliau, tai kur tas jūsų švarumas, apie kurį kalbate?

-Jūsų vertimo iš Vilniaus mero liudininkai mums papasakojo tokį epizodą: keletas dienų prieš tą lemiamą tarybos posėdį, jie teigė matę, kaip paskui jus po savivaldybę lakstė vienas darbuotojas, kuris rankoje turėjo kažkokią sutartį ir jums rėkė: „Juozai, pasirašyk, ir išliksi meru“. Tačiau jūs atsisukęs vis kategoriškai atsakydavot: „Ne!“. Ar iš tiesų buvo tokia situacija? Kokį parašą jūs ten turėjote padėti „rubikonui“, kad išliktumėte mero kėdėje?

-Puikiai atsimenu. Turėjau padėti parašą ant tos sutarties, kurią, man išėjus, Vilius Navickas automatiškai pasirašė. Tai buvo sutartis su „rubikonu“ – dėl visos Vilniaus švietimo sistemos, kurioje yra apie 240 mokyklų ir darželių, t. y. didžiuliai objektai su didžiuliu šildomu plotu, šilumos priežiūros. Pagal tą sutartį atsiskaitymas už šilumos priežiūrą švietimo sistemoje visiškai kirtosi su Šilumos įstatymo nuostatomis.

Šilumos įstatyme labai aiškiai parašyta, kaip atsiskaitoma už tą prekę, kuri vadinama šiluma, – kad atsiskaitoma pagal įvadinius šilumos apskaitos prietaisus. t. y. skaitiklius. Tačiau čia buvo išrastos kažkokios sąlyginės vidutinės normos, kurios buvo naudojamos tarybiniais laikais, kai nafta kainavo pigiau už vandenį iš čiaupo: kada skaičiuodavo pagal kvadratus ir pan. Bet tada buvo visiškai kiti laikai, kita ekonomika – šiandien negalime apie tai kalbėti.

Taigi, aš jiems pasakiau: „Vyrai, pasirašyčiau, bet pakoreguojam sutartį taip, kad ir jūs kažkokį pelną turėtumėt, ir savivaldybei būtų nauda“. Nes ta sutartis buvo į „vienus vartus“ „rubikono“ naudai – savivaldybei kainavo didelius pinigus, jokios naudos. O sumos kokios baisios!

Ir ką – jau dabar byla teisme laimėta. Galų gale tiesa išlenda. O jie tada norėjo, kad aš be jokių išlygų pratęsčiau tą purviną sutartį.

Taip, mane įspėjo: „Šitą pasirašyk, ir bus pratęstas tavo mero darbas“. Bet kiek ilgai aš būčiau dirbęs? Gal jau kitą dieną jie būtų pareikalavę, kad aš išmesčiau tą storiausią tyrimą apie nuomos sutarties vykdymo pažeidimus?

O kas balsavo dėl interpeliacijos man? Ir konservatoriai. O jų tarpe – ir didysis teisingumo žinovas Kęstutis Masiulis…. Bet aš įrodžiau, kad tai aš buvau teisus.

-Ar konservatoriai, kurie tuomet šoko pagal „rubikono“ dūdelę ir jus vertė iš posto, dabar, kai po 6 metus trukusius teismų įrodėte, jog buvote teisus, kad vilniečiai buvo „apiplėšti“ dešimtimis milijonų eurų, jūsų nors atsiprašė? Bent pasakė, kad: „Taip, Imbrasai, buvai teisus“? Juk susitinkate Seime?

-Tyli. Tyli visi.

-Ačiū už pokalbį.

http://komentaras.lt/j-imbrasas-apie-ispuoli-pries-lietuva-vasingtono-arbitraze-vagie-kepure-dega/?lang=