J.Imbrasas: „Vilniaus vadovai pasiduoda verslo spaudimui, o kenčia - vilniečiai“

2018-10-12

Likus pusmečiui iki merų rinkimų, pradėjo rikiuotis kandidatai. Jau aiškėja, kas kausis dėl Vilniaus mero posto: konservatoriai kelia Seimo narį, buvusį ūkio ministrą D.Kreivį, „valstiečiai“ svarsto europarlamentaro, pokerio lošėjo A.Guogos kandidatūrą, darbiečiai nusprendė, kad jų kandidatas bus V.Uspaskich, nuo teisiamųjų suole sėdinčio Liberalų sąjūdžio „nusiplovęs“ R.Šimašius antros Vilniaus mero kadencijos sieks su visuomeniniu komitetu, todėl liberalai linksta kelti energetikos specialisto M.Nagevičiaus kandidatūrą, ir, aišku, rinkimuose dalyvaus dvi kadencijas miestui vadovavęs A.Zuokas.

Ką sako šios kandidatūros ir į ką vilniečiams reikėtų atkreipti dėmesį, renkant merą? Kalbamasi su buvusiu Vilniaus meru, Seimo nariu Juozu Imbrasu.

-Gerb. Imbrasai, ką galite pasakyti apie pasirodžiusius pirmuosius kandidatus į Vilniaus merus?

-Pirmiausia užsiduokime sau klausimą: o kokie prioritetai turi būti pas tą žmogų, kuris pretenduoja būti sostinės meru, tai yra sostinės ūkiniu politiku? Čia tarptautinės politikos labai nedaug, todėl asmuo, pretenduojantis vadovauti Vilniui, turi būti labai pragmatiškas, turintis patyrimą, ūkinis vadovas, kurio prioritetas būtų kurti bendrą viešą gėrį – visam miestui ir vilniečiams. Juk tam bet kurioje savivaldybėje ir renkama miesto galva: žmonės tikisi, kad miesto vadovas darys gerus darbus, kurie duos naudos kiekvienam tos savivaldos gyventojui.  

Štai per šią prizmę ir panagrinėkime, kaip jau žinomi kandidatai į Vilniaus merus ruošiasi tą pagrindinę misiją atlikti.

Liberalų kandidatas M.Nagevičius ateina su privatizacijos vėliava: „Jokių savivaldybės įmonių, visas paslaugas atiduosim privatiems“. Tai reiškia, kad jokių savivaldybei priklausančių šilumos, vandenų įmonių neliks – jos taps privačios.

Tačiau, pala, ponas Nagevičiau, skandinavai, įskaitant ir danus, apie svarbiausių įmonių, kurios teikia gyvybiškai svarbias paslaugas, atidavimą į privačias rankas net negalvoja. Vokiečiai – taip pat. Prancūzai vandenų įmonių irgi privatininkams neatiduoda: kadaise bandė „Dalkia“ į tą paslaugų sferą lįsti, bet prancūzai „atsikando“ ir susigrąžino įmonę į savivaldą.

Gyvybiškai svarbių įmonių – juk eilinis pilietis negali gyventi be vandens, be šilumos - atidavimas į privačias rankas prieštarauja pačiam viešojo gėrio principui, nes privatus interesas - kurti pelną. Tas, kuris siekia pelno, visais būdais stengsis pelną daryti didesnį. O kieno sąskaita? Visų vartotojų sąskaita. Dėl to protingos savivaldybės tokias įmones laiko savo pavaldume.

-O ką galite pasakyti apie Artūrą Zuoką ir jo vadovavimą Vilniui – juk valdė dvi kadencijas? 

-Štai, važiuodamas pas jus susitikau vieną žmogų. Jis ir sako: „O aš balsuosiu už Zuoką“. Klausiu, kodėl? „O jis daug padarė“. Na, ką padarė? „Va, Neries dešinysis krantas - savivaldybė stovi“. Sakau: „O tamsta žinai, kad šitas sprendimas buvo priimtas iki Zuoko? Paksas buvo meru, Imbrasas – pavaduotoju. Mes priėmėme sprendimą perkelti savivaldybę iš Gedimino prospekto ant dešinio Neries kranto, nes miesto centre nebuvo automobiliams vietos. Fiksavome idėją, padarėme detalųjį planą, dokumentiškai įforminome, sutvarkėme ir Zuokui teko tęsti.“ „Nežinojau...“ 

Arba, pavyzdžiui, Gedimino prospekto rekonstrukcija. Projektą padarėme. Pirmas etapas, atsimenu, kainavo 18 milijonų litų. Mes toje atkarpoje ieškojome rėmėjų – norėjome dar sumažinti kainą. Tačiau meru tapęs Zuokas tą atkarpą padarė beveik už 26 milijonus. Tai čia viešo gėrio kūrimas?

Artūras Zuokas moka kurti gerą įvaizdį, kad jis aktyvus, energingas, gabus, ir tai daug kam sukelia simpatijų. Taip, jis gabus – to neatimsi, bet... jis prioritetus - bendro gėrio kūrimą ir savo interesą - šiek tiek maišo. Prisiminkime „Dalkia“ - kokių rožinių buvo pažadų! O ką turim? Apgaulę – šimtus milijonų.

-Priminkite, kas buvo žadama, kai Vilniaus šilumos ūkis buvo išnuomotas „Dalkiai“?

-Buvo žadama, kad Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomotojas tą šilumos ūkį modernizuos. Tačiau tai neįmanoma iš principo, nes susikerta viešasis gėris ir privatus interesas. Sakykite, kaip nuomininkas iš manęs išsinuomotą daiktą po 5 metų atiduos man modernizuotą, tai yra geresnį, negu aš jam išnuomavau? Gyvenime taip nebūna. Bet Zuokas užsispyrusiai įrodinėjo žmonėms, kad taip gali būti, ir piliečiai tikėjo. O to rezultatas – Vilniaus miesto savivaldybės daugiau kaip 200 mln. eurų ieškinys „Dalkiai“ Stokholmo arbitraže.

Ir štai čia man kyla vienas labai nejaukus klausimus: tai kas bus su tuo ieškiniu, jeigu Vilniaus meru bus Artūras Zuokas? Esu įsitikinęs, kad tas ieškinys bus padėtas į stalčių, į Stokholmą nebus nusiųstas Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, kuris tame tarptautiniame arbitraže atstovautų savivaldybei, ir byla bus pralaimėta. Ar reikia vilniečiams šito?

-Kodėl taip manote?

-Aš pats įsitikinau tuo, kada mes 6 metus kovojome teismuose su vadinamuoju „rubikonu“ (nes po „Dalkia“ slypėjo „rubikono“ kadrai) dėl padarytos žalos vilniečiams  - nepagrįstai užaukštintų šilumos kainų. Per tą laikotarpį Artūras Zuokas nė vieną kartą į teismą nebuvo atsiuntęs savivaldybės atstovo – kad šioje byloje būtų atstovaujama savivaldybė.

Sutikite, juk savivaldybė turėjo būti suinteresuota, kad mes bylą laimėtume? Juk vilniečių labui viskas buvo daroma? Deja, savivaldybės atstovo teisme nebuvo.

O mes bylą prieš Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomininką laimėjome – nustatyta, kad vilniečiai „rubikonui“ už šilumą permokėjo šimtus milijonų ir tie pinigai turi būti sugrąžinti vilniečiams.

Tai, sakykite, kaip dabar balsuoti už tą žmogų? Kad jis simpatiškas? Asmeniškai aš nesu tikras, kad Zuokas pasikeitė ir dabar jau viešą gėrį kurs. O jeigu kas tiki, kad jis tai darys, tegul – sprendžia žmonės.

-Sakykite, kas atsakingas, kad sostinės Antakalnio rajone buvusios Lietuvos kino studijos vietoje atsirado vadinamasis„MG Baltic“ daugiabučių kvartalas? Tokių kamščių Antakalnio gyventojai gyvenime nėra matę! Tai kažkas baisaus.

-Buvusi kino studijos teritorija suplanuota valdant Zuokui. Ir ką ten turi žmonės? Į mažą teritoriją sukišta penki tūkstančiai gyventojų, o transporto problema – neišspręsta. Dabar ten siaubingi kamščiai.

Tai ką, gerbiamas Artūrai, nežinojai, kad, jeigu į tokią nedidelę teritoriją sutalpini tokį didžiulį kiekį žmonių, ten reikia darželio, reikia pertvarkyti gatvių infrastruktūrą - užkrauti tam investuotojui, kad jis sutvarkytų, kad kamščių problema nepaaštrėtų? Nežinojai šito dalyko? Žinojai. Tai kodėl nedarei?

-Gavosi taip: pelnas - „MG Baltic“, o kamščiai – gyventojams.

-Taip, „MG Baltic“ - didesnis, svarbesnis, todėl Zuokas ir apsimetė, kad tų problemų nemato. Ir, matyt, ne tuščiai apsimetė - turbūt kažkokį interesą turėjo, jei nematė, kad reikia tuos dalykus spręsti.

Tokių pavyzdžių, kai pataikaujama verslui, kad jis daugiau pelno gautų vilniečių sąskaita – daug: daugiabučiai Fabijoniškėse šalia buvusio sąvartyno, Perkūnkiemis. Baisu ten ir nosį įkišti – tikras „bičių korys“.

-Daug nusiskundimų ir dėl daugiabučių administratorių.

-Tai vėlgi iš tos pačios rožinių pažadų serijos: „privatizuosime visas savivaldybės komunalinių paslaugų įmones, bus gera kaina ir aukšta kokybė“. O ką turim? Viskas atvirkščiai. Po privatizacijos kainos didžiausios, kontrolės nėra, du trečdaliai daugiabučių administratorių – įvairiais gražiais vardais pasivadinęs„rubikonas“. Nueini, o ten - geležinės durys, geležinės spynos. Pilietis gali tik prieiti prie langelio, kur atsiliepia jauna mergaitė: „Ko tamsta nori? Parašyk. Mes atsakysim“.

Ar šitaip turi būti? Anksčiau žmogus, jei reikėdavo kokį dalyką išspręsti, galėjo prieiti iki vadovo, specialisto, inžinieriaus, dabar – viskas privatu, viskas uždara.

Antakalnyje, daugiabutyje, kuriame aš gyvenu, reikėjo vieną darbą atlikti. Tai namo administratorius man paskaičiavo tokias kainas, kad nugriūti galima. Tada pasikviečiau savivaldybės žmones, kurie dirba pagal savivaldybės įkainius: paskaičiavo 3 kartus pigiau.

O tai kokias kainas už darbus tie administratoriai paskaičiuoja tokiems namams, kur Imbraso nėra? Ir kur tie žmonės gali pasiskųsti? Dauguma daugiabučių gyventojų padaryti šitų administratorių įkaitais. Ir tai – mero A.Zuoko darbo rezultatas.

-Konservatoriai kelia D.Kreivį, kuris žada pastatyti tramvajų ir taip Vilniuje išspręsti kamščių problemą. Ką manote apie šį kandidatą ir jo siūlomą kamščių sprendimo būdą?
-Pradėkime nuo to, kad Kreivys - verslininkas. Koks jo interesas? Vėlgi – savo imperijai siekti pelno (turi didelį tinklą „Moki – veži“). O kaip jis derins viešo gėrio kūrimą su tuo savo šeimos privačios firmos interesu? Dėl to turiu abejonių: kai buvo ūkio ministras, neparodė atsparumo – pasidavė pagundai valstybės pinigus panaudoti mamos verslui.

Dabar apie kamščius. Tramvajų pastatys ir taip išspręs kamščių problemas? Ar tu iš dangaus nukritai, ponas Kreivy? Iš kur, kaip? Savivaldybėje tokių lėšų nėra. Sakyk: „Kalbėsiu su Vyriausybe, Seimu, kad bendrom pajėgom sostinėje pastatytume tramvajų“.  Bet ne: „Aš pastatysiu tramvajų“. Na, nepastatysi, ponas Kreivy! Arba pastatysi kokią nesąmonę, po to kentėsim visi.

-Ar tramvajus išspręs problemas, jei į mažas teritorijas bus sukišama po 5 tūkstančius gyventojų, kaip, pvz., Antakalnyje?

-Labai teisingai pastebėjote: mes lokalių problemų nesprendžiame, o globalias – išspręsime! Tu spręsk lokalias problemas kiekvienoje teritorijoje iš karto, lygiagrečiai, gimdant gyvenamuosius kvartalus, nes po to tų lokalių problemų visuma susideda ir duoda bendrą negatyvų rezultatą – Vilnius dūsta kamščiuose.

O dabar – lokalių problemų nesprendžiam, pridarom problemų, o paskui – „ateisiu, paleisiu tramvajų ir problemų nebus“. Na, nebent tas tramvajus oru važiuotų Vilniuje virš namų – tada gal tą problemą ir išspręstų. Bet tai neįmanoma padaryti.

-O kaip Antanas Guoga? Viktoras Uspaskich? 

-Guoga - verslininkas, pokerio lošėjas. Kaip patikėti, kad dabar jau jis gulsis krūtine už visus vilniečius, o save užmirš? Kad jam milijonai bus neįdomūs? Iki šiol buvo įdomu daug milijonų turėti, bet dabar, tapus meru, jau bus neįdomu?

Uspaskich – vėlgi verslininkas. Aš ne prieš verslininkus, bet kaip įsitikinti, kad verslininkas, kuris suinteresuotas pelno siekimu, tapęs sostinės vadovu staiga pasikeis 180 laipsnių - savo verslą užmirš ir atsiduos visu kūnu ir dūšia miesto labui, kur viešąjį gėrį? Ar taip būna gyvenime? Ne.

-Liko aptarti Remigijų Šimašių.

-Ką žadėjo Šimašius? „Valdysim moderniai!“ Surengė savivaldybėje seminarą, atėjo įmonių valdymo direktorius, jaunas vyrukas. Galvoju: „Ir kokį tu patyrimą turi, jaunas žmogau?“

Ir pažiūrėkit, kas su tuo moderniu valdymu atsitiko – geriausiai tą iliustruoja „Vilniaus vandenų“ pavyzdys: dvi avarijos, užteršta Neris, padaryti didžiuliai nuostoliai.

Tokiose gyvybiškai svarbias paslaugas visiems miesto gyventojams tiekiančiose įmonėse galioja nerašytas principas - ekonomika neturi būti aukščiau už įmonės veikimo patikimumą. 

Meras R.Šimašius šį principą leido pažeisti – ekonomiką iškėlė aukščiau patikimumo, ir to rezultatas akivaizdus: pirmą kartą viso miesto fekalijos liejosi į Nerį po du tūkstančius kubų per valandą, po kelių mėnesių – jau po tris tūkstančius kubų fekalijų per valandą.

Ir kodėl taip atsitiko? Todėl, kad išvarė visus buvusius techninius darbuotojus, o nauji atėję nežinojo, kur vamzdžiai po žeme guli.

Tą prisipažino pats „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius miesto tarybos salėje: kai jo paklausė, kaip čia atsitiko, jis atsakė: „Mes nežinojom, kad tas vamzdis ten guli“. Nežinojo, leido toje vietoje atlikti statybos darbus ir to rezultatas – didžiulė avarija, užteršta Neris, milžiniški nuostoliai.

Ir iš tiesų: o iš kur jie gali žinoti, jeigu visus žinančius išvarė?

O dabar kiekvienas sau atsakykite: ar tai vadinasi „modernus valdymas“?  Aš savo laiku tai įvardinau kaip nusikalstamą neatsakingumą.

-Tai ką daryti vilniečiams?

-Laukti. Gal pasirodys toks kandidatas, kuris bus vertas dėmesio: turės didesnį patyrimą ir atitiks pagrindinį principą – kurti viešą gėrį.

Žinote, aš keletą kartų buvau Osle. Ten savivaldybėje kabo nuotraukos, kuriose iš paukščio skrydžio įamžintas Oslas – kaip jis atrodė iki tol, kol po Oslu buvo padarytas dviejų juostų tunelis, ir po to. Iki to sprendimo Oslas atrodė kaip dabar Vilnius – rytiniais ir vakariniais pikais visos magistralės, vedančios į Oslą, buvo vientisi kamščiai. Tačiau nuo tada, kai po Oslu buvo išraizgyta požeminė automagistralė, Osle ramu.

Ir nors tada Oslą miesto taryba, priėmusi tą sprendimą ir apmokestinusi įvažiavimus į miestą tam, kad surinktų pinigus požeminių tunelių po miestu įrengimui, buvo nušluota, šiandien Osle tai prisimenamas kaip geriausios tarybos pavyzdys – kad tai buvo protingiausias sprendimas. Tačiau taryba tada sąmoningai dėl savo gyventojų gerovės pasiaukojo.

Taip, kad kamščių problema Vilniuje turi būti sprendžiama rimtai, o ne mėtomasi pigiomis priešrinkiminėmis idėjomis - „aš tramvajų padarysiu“.

-Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Giedrė Gorienė