Kiekvienas turime prisiimti atsakomybę už mus supančią aplinką

2019-12-04

Prieš savaitę apie savo bendradarbiavimą viešai pareiškę politinių organizacijų lyderiai  - Remigijus Žemaitaitis, Artūras Zuokas bei Artūras Paulauskas reaguodami į Seime planuojamą priimti automobilių taršos mokestį pateikė įstatymo pataisas skirtas klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymui, kuriomis siekiama - nedidinat biurokratinės naštos sudaryti sąlygas transporto priemonių valdytojams prisidėti prie klimato kaitos valdymo, taip mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į aplinką. Jau anksčiau pareikštoje bendroje politinių organizacijų lyderių pozicijoje buvo pasisakoma prieš pateiktą automobilių taršos mokesčio projektą, kuris neatitinka deklaruojamų tikslų – skatinti, kad Lietuvoje būtų modernesnės ir mažiau aplinką teršiančios autotransporto priemonės. Politikų nuomone toks modelis prieštarauja 2012 m. Europos Komisijos “Bendrosios rinkos stiprinimas šalinant su lengvaisiais automobiliais susijusias tarpvalstybines mokestines kliūtis“ nuostatoms. Todėl politinių organizacijų lyderiai pateikė konkrečius siūlymus - automobilių taršos mokestį numatyti degalų akcizų sudėtyje ir  jį atskirai apskaityti tam tikslui įsteigtame valstybės fonde, iš kurio būtų finansuojamos aplinką tausojančios priemonės. Toks būdas nedidintų ,,taršos‘‘ mokesčio surinkimo administravimo kaštų.

„Valdančiųjų planuojamas priimti įstatymo projektas – surinks daugiau pinigų, tačiau nemažins taršos. Lietuva garsėja, kaip šalis, kurioje automobilių amžiaus vidurkis yra vienas seniausių Europos Sąjungoje, o kartu ir labiausiai teršiantis aplinką. Priėmus bendrą mūsų siūlomą įstatymo projektą kiekvienas transporto priemonės valdytojas galėtų prisidėti prie taršos mažinimo asmeniškai. Kuo daugiau jo valdoma transporto priemonė išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tuo daugiau transporto priemonės valdytojas turėtų sumokėti. Seni automobiliai naudoja ženkliai daugiau degalų, todėl būtų spaudimas keisti automobilius į draugiškesnius aplinkai ar varomus elektra/vandeniliu.  Kartu reiktų griežčiau kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę, kad atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. Pagrindiniai mūsų siūlomo projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius, atkreipti dėmesį į mūsų pačių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai, taip skatinant rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai, mūsų sveikatai ir klimato kaitai. Kiekvienas turime prisiimti atsakomybę už mus supančią aplinką.“, - teigė Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

                           Įstatymo projekto iniciatoriai – politinės partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) pirmininkas Artūras Zuokas bei politinio visuomeninio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pirmininkas Artūras Paulauskas. Politinės organizacijos prieš savaitę viešai pasirašė organizacijų bendradarbiavimo sutartį artėjančiuose 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose bei pateikė bendrą poziciją dėl planuojamų naujų mokesčių įvedimo bei senų didinimo. Apie tolimesnius organizacijų bendradarbiavimo veiksmus organizacijų lyderiai informuos artimiausiu metu.