Kodėl nepritariau Darbo kodeksui?                        

2016-06-22, Algimantas Dumbrava, Seimo narys

Birželio 21 dieną Seimas priėmė naująjį Darbo kodeksą, kuris įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 dienos.  Nors Seimas pritarė mano ir kai kurių kolegų siūlymui dėl nėščiųjų darbuotojų apsaugos nuo atleidimo iš darbo jų nėštumo laikotarpiu ir kol vaikui sukaks keturi mėnesiai, tačiau visam Darbo kodekso projektui nemačiau galimybės pritarti.

Pagrindinės priežastys šios: Seimas nepritarė nuostatai, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai. Mažinamos išeitinės išmokos, darbdavys privalo išmokėti dviejų atlygimų išmoką, jei darbuotojas darbovietėje išdirbo nemažiau vienerių  metų. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama išmoka už stažą. Maksimali – trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojo  darbo stažas toje įmonėje dvidešimt ir daugiau metų. Taigi lieka suminės  penkios išmokos, kuomet iki šio laiko buvo šešios. Pablogintos mokymosi atostogų sąlygos. Darbdavio iniciatyva turi būti steigiamos darbo tarybos, kurios labai apribos profsąjungų vaidmenį įmonėje. Jei darbovietėje yra kelios profsąjungos, tuomet jei jos nesusitars tarpusavyje, darbdavys privalės su kiekviena iš jų sudaryti ir pasirašyti kolektyvinę sutartį. Dideles abejones kelia terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui. Šiuo atveju darbdavys gali manipuliuoti ir nenorėti sudarinėti nuolatinės darbo sutarties, ir tai neigiamai atsilieps dirbančiajam dėl neapibrėžtumo. Atsiranda nuostata, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio valia be jokios priežasties. Ir galutinai, kas mane paskatino nepalaikyti Darbo kodekso, tai jau Seimo salėje pritartai liberalų nuostatai, kad už darbą kenksmingomis sąlygomis nesuteikiamos papildomos atostogos. Dabar galiojančiame Darbo kodekse ši nuostata galioja ir tai ypač aktualu Ignalinos AE darbuotojams, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis. Manau, kad su naujuoju Kodeksu didės socialinė atskirtis, galimas emigracijos padidėjimas.

Eidami į Seimą,  dažnai politikai deklaruoja meilę ir dėmesį paprastam žmogui, bet kai ateina laikas apginti žmogų, būtent kaip šiuo atveju, per Darbo kodeksą, tuomet visa meilė ir pagarba  išgaruoja, ir remiami tie, kurie turi daugiau galios ir įtakos – būtent darbdaviai. Jau šiandien darbuotojas turi mažai teisių, nes dažnai jam sakoma: „nepatinka – išeik“, tai priėmus naująjį Darbo kodeksą, tų teisių tampa dar mažiau. Aišku, daug priklauso nuo darbdavio, tikiuosi, kad didžioji jų dalis – sąžiningi ir atsakingi, vertinantys savo darbuotojus.

Mielieji, artėjant rinkimams į Seimą, linkiu atsirinkti kandidatus ne pagal kalbas, o pagal darbus. Deja, yra tokių, kurie kalba vieną, o daro kitą, ypatingai tie kolegos, kurie atėjo iš verslo.

Mano pagrindinis principas – sąžiningai atstovauti visus rinkėjus ir ginti silpnesniųjų interesus.