Dirvožemio mokestis ar naujas valstiečių „bizniukas“?

2017-06-02

Remigijus Žemaitaitis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

 

Kol manęs dar neužčiaupė, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad alkoholio ribojimo priemonės ir tas visas valstietiškas „jovalas“ dėl alkoholio prieinamumo mažinimo gali būti tik dūmų uždanga. O už tos uždangos pasislėpus vyksta rimti dalykai. Štai, kad ir dirvožemio mokestis.

Buvusi Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyr. specialistė, o dabar valstiečių frakcijos Seimo narė Virginija Vingrienė kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu gegužę parengė įstatymo projektą, kuriuo numatyta įvesti naują mokestį už dirvožemį. Tas jų projektas tuomet sukėlė nemenką visuomenės nusistebėjimą ir pasipiktinimą. Dabar mokėsime už dirvožemį, o ateity, žiūrėk, ir už orą teks mokėti. Pasipiktino, paburnojo ir nurimo.

Dirvožemio įstatymo projekte siūloma derlingo dirvožemio naudotojus už tokio dirvožemio sluoksnio nuėmimą įpareigoti sumokėti kompensaciją valstybei. Skamba kiek nepatraukliai, tačiau, kai pagalvoji, juk tikslai tai – kilnūs. Viena įstatymo rengėjų V. Vingrienė tvirtina, kad įstatymas reikalingas norint apsaugoti dirvožemį nuo degradacijos. Esant intensyviai žemdirbystei, organinė medžiaga yra aktyviai naudojama, o sunaudotos maistinės medžiagos turi būti atkurtos. Tad įstatymas reikalingas tam, kad dirvožemis „nedykumėtų“ ir „nenuvertėtų“ taip vadinamieji bonitetai (Bonitetas – tai dirvožemio derlingumo balas).

Taigi, projekte numatyta, kad dirvožemio naudotojas už žemės ploto su derlinguoju dirvožemio sluoksniu sumažinimą turės mokėti piniginę kompensaciją. Kas nustatys tą dirvožemio sluoksnio derlingumą ir kas suskaičiuos kompensacijos dydį, kaip sakoma, dar neaišku. Ar tikrai?

Ar tik ne valstiečių valdomi ir dosniai Žemės ūkio ministerijos finansuojami Žemės ūkio rūmai tai darys? Juk buvę ilgamečiai rūmų vadovai Bronius Markauskas ir Andriejus Stančikas šiuo metu užima aukštus valstybės postus. Vienas paskirtas Žemės ūkio ministru, o kitas yra Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. O Žemės ūkio rūmams vadovauja laikinuoju vadovu paliktas, buvęs administracijos direktorius. Rūmų pirmininkas ir administracijos direktorius šiuo metu yra tas pats asmuo. Viskas, kaip sakoma, vienose rankose.

Panašu, kad tas nuostabą keliantis dirvožemio mokestis jau atrodo nebe šiaip nekaltas projektėlis, bet labai gudraus verslo dalis. Gandragalviai, ne tokie jau ir naivūs, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ir dar, koks netikėtas sutapimas. CVPP tinklapis rodo, kad Žemės ūkio rūmams  šiųmetinis pavasaris – tikras apsipirkimo metas. Ir ne šiaip sau apsipirkimas, o tiesiog akcija „Jamam“.

Nors Žemės ūkio rūmai neturi jokios laboratorijos, laborantų, jokio mokslinės įstaigos statuso, už 114.647,50 eurų (litais būtų beveik 400.000 Lt) perka sudėtingą chromatografo sistemą. Tai yra tokia laboratorinė įranga, kurios pagalba analizuojami medžiagų mišiniai. Hmm, kam Žemės ūkio rūmams chromatografas?

Dar. Gegužę už 16.153,50 eurų (litais būtų beveik 56.000 Lt) perka baltymų/azoto analizei skirtą Kjeldalio analizės sistemą. O laboratorines, precizines svarstykles už kažkokius niekingus 508,20 eurų (1755 Lt).

Negana to, Žemės ūkio rūmai nusipirko parodomųjų bandymų priežiūros ir sklaidos paslaugas už 120.022,32 eurų (414.413 Lt). Ir ne iš kokios nors ten mokslo įstaigos, kokio nors universiteto ar modernaus technologijų slėnio mokslininkų, bet iš Mokslininkų gatvėje įsikūrusio privataus UAB „Art 21“.

Tuo pirkimai dar nesibaigia. Kovo mėnesį rūmai, kurie neužsiima jokia žemės ūkio veikla, išsinuomoja žemės ūkio technikos už beveik 58.000 eurų (virš 200.000 Lt). Perkamos trąšos už 15.500 eurų (53.500 Lt),  probiotiniai preparatai –  už 15.572,70 eurų (beveik 54.000 Lt). Nuo tų skaičių net galva gali susisukti. Kaip per kokį pasiutusį „šopingą“.

Kas gi tie turtingieji rūmai, kurie taip gausiai pastaruoju metu viską perka?

Žemės ūkio rūmai yra nevyriausybinė asociacija, tiesiogiai neužsiimanti žemės ūkio veikla, neturinti mokslinių laboratorijų ir laborantų. Pagal specialų įstatymą Žemės ūkio rūmai yra finansuojami valstybės lėšomis, o tai reiškia, kad visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais. Taigi, valstybinės institucijos yra atsakingos už Žemės ūkio rūmuose naudojamų valstybės lėšų kontrolę.

Todėl, jausdamas pilietinę pareigą, nusprendžiau kreiptis į Valstybės kontrolę, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą ir Viešųjų pirkimų tarnybą, kad šios institucijos ištirtų ir įvertintų Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų veiksmus bei atsakytų į klausimą, kam Žemės ūkio rūmams reikalingi visokie chromatografai? Gal čia koks „startup‘as“?

Ir kas galėtų paneigti, kad tai nėra reikalinga dirvožemio mokesčiui suskaičiuoti?

Jei žongliravimą Seimo narių kortelėmis kolega Gabrielius pavadino „smulkiu valstietišku sukčiavimu“, tai čia jau, sakyčiau, tikrai nebe ta pamesta piniginė, kurios niekaip nenori atiduoti ją suradęs valstietis.