Miškui reikia ir talkininkų, ir garbingų politikų

2017-04-25

Balandžio 22 d. aštuntą kartą Rokiškio tvarkiečiai sodino mišką. Šįkart talka vyko Juodupės seniūnijoje, Apūniškio miške. 1,5 ha kirtavietėje sužaliuos eglaičių jaunuolynas (pasodinta apie 4,5 tūkst. eglaičių). Pirmoji eglutė pasodinta  ir papuošta rožiniu kaspinu buvo pakrikštyta Atėnės vardu, mat tokį vardą savo naujagimei suteikė Rokiškio tvarkiečių Kriovių šeima. Atėnė pasaulį pasveikino šv.Velykų dieną.

Po talkos prie miškininkų paruoštų vaišių – kopūstienės ir bandelių su lašiniais -  daugiausia kalba sukosi apie inicijuojamą miškotvarkos reformą. Miškininkai gyvena permainų skersvėjų metu. Kovo 16-ąją Seime balsuota dėl Miškų įstatymo pataisų, kuriomis siekiama centralizuoti miškininkystės sektorių, argumentuojant, kad atskiros 42 urėdijos nesugeba racionaliai ir efektyviai valdyti joms patikėto miško, politikų diskusijose girininkai kaltinti protekcijomis, pasinaudojimu tarnyba. "Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus", -dar sausio mėnesį pradėdamas diskusijas dėl pataisų šalies žiniasklaidai tvirtino aplinkos ministras Kęstutis Navickas.  Ministras dėstė, kad esą „dabartinį valstybinių miškų ūkio valdymą didžiąja dalimi paveldėjome iš sovietinių laikų. Dėl to nukentėjo socialinė darnaus miškų ūkio pusė. Šiuo metu neužtikrinama derama aplinkosauga ir miškų ekologinių funkcijų palaikymas“.  Daugeliui sąžiningų miškininkų tokios kalbos kirto per profesinę savigarbą. Mat ugdėsi jie įkvėpti pirmojo po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Miškų ūkio ministro, profesoriaus Vaidoto Antanaičio priesakų. Profesorius, ėmęsis sutvarkyti atgimusios Lietuvos miškų sektorių, manė atvirkščiai nei šiandieninis aplinkos ministras. V.Antanaitis siekė, „kad miškininkas savo valdose vėl pasijustų šeimininku“. Anot pirmojo Lietuvos miškų ministro,  „ekonomika, o ne komandos iš viršaus yra lemiamas kiekvieno darbo sėkmės veiksnys. Viskas, kas yra girioje, yra miškininko. Kai bus vienas, tikras šeimininkas, tada visi jį gerbs“. Atrodo, kad ši idėja 20 metų veikė gerai ir tai patvirtino Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai, vertinę 1995–2010 m.laikotarpį ir tarp 132 pasaulio šalių Lietuvą pripažinę geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Deja, šiandieninio Seimo dauguma yra kitos nuomonės.

Taigi, tvarkiečiai, pasidžiaugę , kad jų išrinkti Seimo nariai nebuvo tarp tų, kurie kovo 16-ąją balsavo už aplinkos ministro miškų reformą, pagarbiai iš miškininkų priėmė dovaną - dailiai išaugusį maumedžio sodinuką, kurį  pasodins L.Šepkos parke, Rokiškyje, kaip atminimą apie tvarkiečių indėlį į miškus. Aštuonerius metus rengiamose talkose partijos Tvarka ir teisingumas Rokiškio skyriaus nariai jau pasodino 45,3 tūkst. medelių, bendras apsodintas plotas siekia 15,2 ha. Nebe daug trūksta iki užsibrėžti tikslo – pasodinti tiek medelių, kiek Rokiškio rajone daugiausiai yra gyvenę žmonių, o t.y. 48 tūkst.

 

Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė

 

Autorės nuotraukose.

Rokiškio tvarkiečiai aštuntą kartą talkininkavo miške.

Per talką pirmoji eglutė pasodinta prieš šv. Velykas tvarkiečių Kriovių šeimoje pasaulį pasveikinusiai Atėnei. Nuotraukoje su Atėnės eglute Juodupės girininkas Rytis Andriuškevičius,  šalia partijos pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas Egidijus Vilimas.