Vilniaus atliekų tvarkymo chaosas ir harmonija

2019-02-13

Kai kurie mokslo vyrai aiškina, kad chaose irgi galima įžvelgti harmoniją. Ar tai būtų Max Tegmark, ar Jammell Al-Khalili, ar kuris kitas fizikos teorijų populiarintojas. Sunku būtų su jais ginčytis dėl to. Juk viskas turi savo seką, savo tvarką, tam tikrą algoritmą. Viskas, tik ne atliekų tvarkymas Vilniuje. Šis algoritmas akivaizdžiai sutrikęs.

Sakysite, atliekų tvarkymo sostinėje sistema, naujoji tvarka jau visais aspektais aprašyta, išdiskutuota, ir kritikuota, ir girta, ir peikta. Juk gyventojas už savo mobilųjį telefoną kišenėje arba kabelinę televiziją svetainėje per mėnesį moka kur kas daugiau nei už atliekų išvežimą iš kiemo, šiukšlių tvarkymą mieste.

Gal ir taip, bet kodėl atliekų konteineriai prie mūsų būstų niekaip neištuštėja? Kodėl kai kuriuose, net pačiuose naujausiuose, moderniausiuose daugiabučių kvartaluose trūksta konteinerių atliekoms. Kodėl nevykdomos įstatymų nuostatos dėl atliekų konteinerių pasiekiamumo gyventojams. Dabartinė Vilniaus miesto savivaldybė su šia užduotimi nesusitvarko. O tiksliau – nesusitvarko Vilniaus atliekų sistemos administratorius VASA. Jų sistemoje sutrikęs kažkoks algoritmas.

Vilniaus šiukšlynų milijonierių skurdas išryškėja pažiūrėjus į viešumoje nedemonstruojamus dokumentus ir kai kuriuos skaičius, kurie itin nepatinka atliekų tvarkytojams, šiukšlių vežėjams.

Atliekų vežėjai skundžiasi, kad Vilniuje jų šiukšliavežės į sąvartyną važiuoja už 16,5 euro, jei veža toną atliekų. Visas tonos pyragas – 117 eurų. „Kas pasidalina likusį 100 eurų už toną atliekų?“,- klausia jie. Oficialioji statistika rodo, kad didžiąją dalį pasiima sąvartynas (54 eurus). Yra ir kitų pyrago dalintojų: stambiagabaričių atliekų aikštelėms tenka 4 eurai nuo tonos, žiniasklaidai – 0,07 euro,  o likusius pinigus, kiek daugiau nei 40 eurų, pasiskirsto VASA.

VASA veiklos sąnaudos – 12,49 euro nuo vienos tonos atliekų. Per metus surenkama 155 000 t. Viso: 1 935 950 eurų. Beveik 2 mln. eurų. Toliau – komunalinių  atliekų infrastruktūros palaikymui padalinama po 9,59 euro nuo tonos. Tada konkrečiai šis, komunalinių  atliekų infrastruktūros, administravimas patiria išlaidų po 2,76 euro nuo tonos. Ir dar pasilikta šiai veiklai nenumatytoms išlaidoms po 14,54 euro už toną. Neeksploatuojamiems sąvartynams prižiūrėti skiriama dar po 3 eurus nuo tonos atliekų. Įdomu būtų pamatyti, kaip jie tuos užkastus sąvartynus prižiūri. Tikriausiai net nežino, kur jie yra.

Taigi grįžkime prie tų išlaidų, kurios visiškai aiškios. VASA veiklos sąnaudos – beveik 2 mln. eurų per metus. Registrų centro duomenimis, VASA dirbantieji vidutiniškai uždirba po 1324 eurus per mėnesį. Visi kartu jie per mėnesį pasidalina – 74 000 eurų. Per metus – 887 000 eurų. O kur dar milijonas? Čia net neskaičiuojame dar daugiau nei 4 mln. eurų, kuriuos  VASA  perskirsto kaip  savo sąnaudas dėl tų pačių komunalinių atliekų konteinerių remonto, pirkimo ar pan.

O dabar grįžkime prie labiausiai atliekų vežėjus neraminančio dalyko.  Vežėjai nuo tonos uždirba po 16 eurų, o perskirstytojai – po 40 eurų. Vežėjai piktinasi tokiu santykiu. „Juk VASA‘i nereikia nei brangių sunkvežimių, nei jų remonto ar draudimo, nei išlaidų už degalus ir pan.“ Argumentai svarūs, bet kur jūs buvote, kai pasirašinėjote sutartis su savivaldybe? Kodėl pasirašėte „ant tokio“ įkainio, kuris jums dabar galimai nuostolingas?

Ir čia aš įžvelgiu atliekų tvarkymo Vilniuje algoritmo sutrikimą. Atliekų vežėjai konkuruodami dėl kontrakto „nusimovė kelnes“, o galimus „viršpelnius“ gaunanti VASA administracija nesugeba užtikrinti kokybiškos atliekų išvežimo paslaugos ir infrastruktūros.

Eiliniai vartotojai nemato tų povandeninių srovių. Jie tik mato neišvežtus šiukšlių konteinerius arba išvis neranda konteinerio kur išmesti savo atliekas.

Naujoji atliekų tvarkymo sistema, kai dabar už atliekas moka visi gyventojai, o ne tik tie kurie buvo sudarę sutartis su atliekų vežėjais, nėra iš principo bloga ar ydinga. Netikęs čia tik tos sistemos įgyvendinimas, diegimas ir funkcionavimas. Ir šioje vietoje nereikia kažkokių stebuklų. Reikia tik racionalių, ūkiškų, praktiškų sprendimų. Jei VASA vadovai nesusitvarko su užduotimi, juos reikia keisti.